Kachamarka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kachamarka
Cajamarca
Cajamarca aerial.JPG
Kachamarkos panorama

Kachamarka
7°9′0″S 78°31′0″W / 7.15°S 78.51667°W / -7.15; -78.51667 (Kachamarka)Koordinatės: 7°9′0″S 78°31′0″W / 7.15°S 78.51667°W / -7.15; -78.51667 (Kachamarka)
Laiko juosta: (UTC-5)
Valstybė: Peru vėliava Peru
Departamentas: Kachamarkos departamentas
Provincija: Kachamarkos provincija
Gyventojų (2005): 153 466
Altitudė: 2 750 m
Commons-logo.svg Vikiteka: KachamarkaVikiteka

Kachamarka (isp. Cajamarca, keč. Kashamarka) – miestas šiaurės vakarų Peru, Vakarų Kordiljeros pašlaitėje, 2700–2800 m aukštyje. Kachamarkos regiono administracinis centras. Apie 153 tūkst. gyventojų.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas išsidėstęs Kachamarkos upės slėnyje. Klimatas ekvatorinis; švelnus, šiltas ir saulėtas. Nepaisant to, manoma, kad pavadinimas Kachamarka kilo iš kečujų žodžio Cassamalca „šalta vieta“. Apylinkėse trykšta mineralinės versmės. Derlingi dirvožemiai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kachamarka – vienas iš svarbiausių Peru istorijoje miestų. Prieš 3000 m. miesto apylinkėse klestėjo Čavino kultūra (Cumbe Mayo ir Kuntur Wasi vietovėse išlikę šios kultūros architektūrinių paminklų). Tarp 1463 m. ir 1471 m. Tupak Inka užkariavo miestą ir prijungė jį prie Inkų imperijos. 1532 m. Kachamarka tapo Inkų kultūros žlugimo liudininke. 170 Fransisko Pisaro vadovaujamų konkistadorų atvyko aplankyti imperatoriaus Atahualpos. Ceremonijos metu ispanų vyskupas Vincente de Valverde valdovui įdavė į rankas Evangeliją. Šiam ją

La Piedad bažnyčia
Išpirkos kambarys

metus ant žemės, konkistadorai tūkstantinės inkų armijos akivaizdioje paimė į nelaisvę Atahualpą. Indėnai, siekdami išpirkti savo valdovą, užpildė kambarį, kuriame jis buvo įkalintas, auksu ir sidabru. Gavę pasakiškus turtus, ispanai nužudė Atahualpą ir, gavę pasitiprinimą iš Limos, įveikė indėnus.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Svarbiausia ūkio šaka – kalnakasyba. Yanacocha aukso telkinys yra vienas didžiausių Lotynų Amerikoje. Taip pat išgaunamas sidabras, cinkas, varis ir švinas. Maisto (ypač sūrių ir kitų pieno produktų), odos apdirbimo, tekstilės pramonė. Derlingose pievose ganomi galvijai. Apylinkėse auginamos bulvės, kviečiai, miežiai, kukurūzai. Amatai. Yra technikos universitetas. Netoli miesto – tarptautinis oro uostas.

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Kuntur Wasi indėnų šventykla Kachamarkos apylinkėse

Kadagi miestas turi turtingą istorinę praeitį, čia galima išvysti daug istorinių pastatų. Vyrauja XVII-XVIII a. barokinė architektūra. Svarbiausi objektai:

  • Santa Katalinos katedra – pastatyta XVII a. iš vulkaninių medžiagų. Jos viduje galima išvysti vertingų dailės paminklų.
  • Santa Apolonijos kalva – nuo jos atsiveria įspūdingas vaizdas į miestą. Čia pastatyta Virgen de Fátima koplyčia. Į ją galima pakilti 300 laiptelių laiptais nuo Ginklų aikštės.
  • Išpirkos kambarys – neišvaizdus namelis, kuriame 1532 m. buvo įkalintas imperatorius Atahualpa, ir kuris buvo užpildytas auksu ir sidabru per ištiestą valdovo ranką.
  • Ginklų aikštė (Plaza de Armas) – miesto centrinė aikštė, išlikusi nuo inkų laikų. Viena didžiausių šalies aikščių. Joje į nelaisvę buvo paimtas imperatorius Atahualpa.
  • Inkų pirtis – mineralinių vandenų šaltiniai, kuriuose maudėsi inkų imperatoriai.
  • Beleno bažnyčia – įspūdingas XVII a. barokinis statinys. Iki įsikuriant ligoninei, čia buvo jėzuitų ligoninė.
  • Rekoletos bažnyčia
  • San Fransisko bažnyčia
  • El Quinde prekybos aikštė – aplink ją išsidėstę bankai, restoranai, supermarketas ir net 70 parduotuvėlių.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]