Juozapas Zavadskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Juozapas Zavadskis
Gimė: 1781 m. kovo 15 d.
Kozminas
Mirė: 1838 m. gruodžio 5 d. (57 metai)
Vilnius
Vaikai:

Adomas Zavadskis,
Juozapas Zavadskis,
Feliksas Zavadskis

Veikla: spaustuvininkas, Zavadskio spaustuvės ir leidyklos įkūrėjas

Juozapas Zavadskis (1781 m. kovo 15 d. Kozmine, netoli Poznanės, Lenkija1838 m. gruodžio 5 d. Vilniuje, palaidotas Saulės kapinėse) – Lietuvos spaustuvininkas, Zavadskio spaustuvės ir leidyklos įkūrėjas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Vroclave ir Leipcige įgijęs gerą poligrafininko išsilavinimą, 1803 m. atsikėlęs į Vilnių, įsteigė knygyną ir mažą spaustuvėlę. 1803 m. birželio mėn. išspausdino tikriausiai pirmą darbą Vilniuje – lietuvio A. Čeretavičiaus disertaciją „De galactirrhoea“ ir pasirašė „Typis Jos. Zawadzki, universitatis typographi“.

Apie 1805 m. Vilniaus universiteto vadovybė išnuomojo jam dešimčiai metų visiškai žlungančią spaustuvę su patalpomis universiteto rūmuose, sujungė su savąja ir gavo teisę spausdinti Vilniaus universiteto leidinius. 1806 m. perspausdino J. Jachnavičiaus „Lietuwiszkas ewangelias“. Lietuviškieji ir Vilniaus darbai, kuriuos turėjo teisę spausdinti, leido įkurti geriausią to meto spaustuvę Vilniuje. Nuo 1808 m. spausdino ir gaidų katalogus.

Spaudiniams apipavidalinti pasitelkė knyginės grafikos specialistus, „kovoti su klaidomis” pasamdė pirmąjį Vilniaus spaudos istorijoje etatinį korektorių, kurio pareigas daugiau kaip 40 metų ėjo žinomas lenkų ir rusų gramatikų autorius, Lietuvos bajorijos herbų rinkinio sudarytojas J. Bogdanovičius. Net Napoleono įsiveržimo metais, kai kitas poligrafijos įmones buvo apėmusi krizė, energingojo Zavadskio vadovaujama spaustuvė dirbo be didesnių nuostolių. Išradingai vadovaudamas poligrafijos įmonei, J. Zavadskis sugebėjo ne tik nepriekaištingai patenkinti universiteto poreikius, bet nemažai knygų pradėjo leisti ir savo nuožiūra. Ekonominę J. Zavadskio padėtį dažnai gelbėdavo tai, kad jis universitetui nemokėdavo grynais pinigais, o atsilygindavo knygomis bei kitais spaudos darbais. [1]

1828 m. neteko universiteto spaustuvininko titulo ir turėjo išsikelti iš universiteto patalpų. Nuo 1834 m. leido „Wizerunki i roztrąsanie naukowi“ ir kt. Jis laikomas ir „Geografija powszechna“ autoriumi. Be Vilniaus knygyno, su Venckumi įsteigė ir skyrių Varšuvoje, o sūnus Juozapas įsteigė knygyną ir spaustuvę Kijeve. [2]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]