Juan Luis Vives

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Juan Luis Vives

Juan Luis Vives (Chuanas Lujis Vyvas; 1492 m. kovo 6 d. – 1540 m. gegužės 6 d.) – ispanų filosofas ir pedagogas, humanistas, teisininkas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Chuanas Lujis Vyvas gimė Valencijoje apsikrikšijusio žydo šeimoje. Buvo priverstas palikti Ispaniją dėl prasidėjusio inkvizicijos persekiojimo. Paryžiaus ir Leveno universitetuose jis studijavo filosofiją, nuo 1520 m. Leveno universitete dėstė literatūrą. Oksfordo universitete apgynė disertaciją, teisės daktaras. Čia dėstė teisę ir kitas humanitarines disciplinas. Draugavo su Tomu Moru, Erazmu Roterdamiečiu. Mirė Briugėje (Belgija).

Juan Luis Vives (P. Carbonell, Madridas)

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Ch. L. Vyvas parašė apie 60 veikalų. Rašė lotynų kalba.

Svarbiausi veikalai, skirti pažinimo teorijai ir logikai:

  • „Apie sielą ir gyvenimą“ (De anima et vita), 1538 m. – trijų knygų traktatas.
  • „Apie mokslus“ (De disciplinis), 1531 m.
  • „Apie ginčą“ (De disputatione), 1531 m.
  • „Priš pseudodialektikus“ (Adversus pseudodialecticos), 1519 m.
  • „Apie tikėjimo priemones“ (De instrumento probalitalis)

Ontologinius klausimus gvildenantis Ch. L. Vyvo veikalas

  • „Pirmoji filosofija arba Vidinė gamtos veikla“ (De prima philosophia …), 1531 m.

Moralės klausimams skirti traktatai:

  • „Apie taikingumą“ (De pasificatione), 1529 m.
  • „Apie žmonių giminės santarvę ir vaidus“ (De concordia et discordia in humano genere), 1529 m.

Socialinėms problemoms skirtas traktatas

  • „Apie gėrybių bendrumą“ (De communione rerum), 1535 m.

Šaltinis[taisyti | redaguoti kodą]

  • Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas (1984)

Vikiteka