Jonvabalių kapas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jonvabalių kapas
Grave of the Fireflies poster.jpg
Pavadinimas 火垂るの墓
(Hotaru no Haka)
Kilmės šalis Japonija
Režisierius Isao Takahata
Prodiuseris (-iai) Toru Hara
Scenaristas (-ai) Isao Takahata
Kompozitorius Michio Mamiya
Vaidina Tsutomu Tatsumi
Ayano Shiraishi
Yoshiko Shinohara
Akemi Yamaguchi
Metai 1988
Žanras Istorinė karinė drama
Pagal knygą Akiyuki Nosaka
„Grave of the Fireflies“
Trukmė 89 min.
Kalba japonų
Platintojas Toho
IMDb įrašas

Jonvabalių kapas (jap. 火垂るの墓 = Hotaru no Haka, angl. Grave of the Fireflies) – 1988 m. japonų karo tematikos anime filmas, režisuotas Isao Takahatos, pastatytas studijoje „Studio Ghibli“. Tai to paties pavadinimo pusiau autobiografinio romano, parašyto Akiyuki Nosaka, adaptacija. Romanas kaip asmeninis atsiprašymas skirtas autoriaus seseriai, mirusiai nuo bado Antrojo pasaulinio karo metu.[1] Paprastai apibūdinamas kaip anti-karinis filmas, nors ir su šiuo teiginiu nesutinka kai kurie kino kritikai ir pats režisierius. Filmo veiksmas vyksta Antrojo pasaulinio karo metu Japonijoje, pasakojama apie jauną berniuką vardu Seita, kuriam po mamos mirties tenka prižiūrėti savo jaunesniąją seserį Setsuko.

Siužetas[taisyti | redaguoti kodą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Filmo istorija pasakojama iš Seitos prisiminimų jau po jo ir jo sesers mirties. Praeities intarpe vaizduojami Kobės miestą bombarduojantys amerikiečių B-29 bombonešiai. Setsuko ir Seita lieka namie saugoti šeimos turto, kol jų motina, kenčianti nuo širdies ligos, išskuba ieškoti priešlėktuvinės slėptuvės. Tuo metu virš jų namų iš dangaus ima kristi šimtai padegamųjų bombų, greitai sunaikinančių aplinkinius namus ir didžiąją dalį miesto. Judviem pavyksta likti nesužeistiems, tačiau jų mamą užklumpa oro antskrydis ir ji smarkiai apdega odą. Ji nugabenama į mokykloje įsikūrusią ligoninę, kur ne už ilgo miršta. Neturėdami kur beeiti, Setusko ir Seita patraukia pas tetą, kuri leidžia judviem pasilikti ir įtikina Seitą parduoti mamos kimono mainais už ryžius. Vėliau Seita nuvyksta parsinešti maisto atsargų, kurias prieš pat bombardavimą jis užkasė po žeme. Parneštą maistą jis atiduoda tetai, bet pasilieka skardinę vaisinių ledinukų, kuri vėliau tampa pasikartojančia filmo ikona. Mažėjant maisto atsargoms, teta vis labiau širsta, peikdama juos veltėdžiais.

Galiausiai jiedu nusprendžia patraukti į apleistą slėptuvę. Kad būtų šviesiau, į slėptuvę jie prileidžia jonvabalių, kuriems rite nugaišus, Setsuko sukrečia šiurpas. Juos belaidodama ji ima garsiai klausti, kodėl jie ar jų mama turėjo mirti. Vėl pasibaigus maistui, Seita yra priverstas vogti iš ūkininkų ir apleistų namų. Vėliau jis nuveda seserį pas gydytoją, kuris informuoja jį, kad ji kenčia nuo bado, bet nesuteikia pagalbos. Panikuodamas jis skubiai išsiima likusias mamos santaupas banke, bet išėjęs sužino, kad Japonija kapituliavo. Jį apninka neviltis suvokus, kad laivyne tarnaujantis tėvas greičiausiai žuvo, mat visas Japonijos laivynas guli vandenyno dugne. Grįžęs pas seserį su gausybe maisto, randa ją merdijančią. Jis skubiai imasi gaminti valgyti, tačiau Setsuko netrukus miršta. Panaudodamas turimas atsargas, Seita nutaria kremuoti Setsuko ir jos pelenus suberia į ledinukų skardinę. Ne už ilgo Sanomijos stoty nuo bado miršta ir pats.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "Hotaru No Haka." The Big Cartoon DataBase. The Big Cartoon DataBase. Nuoroda tikrinta 2012-12-29.