Jesiras Arafatas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Yasser Arafat (1929 m. rugpjūčio 24 d. Kaire, Egiptas – 2004 m. lapkričio 11 d. Paryžiuje, Prancūzija) – Palestinos išsivadavimo organizacijos „Al Fatah“ įkūrėjas bei vadovas.
[taisyti] Biografija
1948 m. dalyvavo arabų - izraeliečių kare. 1951 m. Egipte pradėjo studijuoti elektrotechniką. 1957–1965 m. gyveno Kuveite; turėjo savo verslą. 1963 m. įkūręs „Al Fatah“, 1969 m. tapo Palestinos išsivadavimo judėjimo Vykdomosios tarybos pirmininku. Paskui, kai Tunise susikūrė Palestinos vyriausybė tremtyje, pripažino Izraelio valstybę 1988 m.
1993 m. J. Arafatas bei Izraelio ministras Ichakas Rabinas pasirašė susitarimą dėl dalinės Gazos sektoriaus bei Jericho autonomijos. Nuo 1996 m. pirmasis Palestinos prezidentas. Siekė Palestinos laisvės nuo Izraelio, iš pradžių karinėmis, o vėliau – taikiomis priemonėmis (derybomis).
1994 m. kartu su Šimonu Peresu bei Icchaku Rabinu apdovanoti Nobelio taikos premija už „pastangas kuriant taiką Artimųjų Rytų regione“. Šie politikai 1993 m. pasirašė Oslo protokolus.
