Jakovlev Jak-1

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jak-1
Tipas naikintuvas
Gamintojas Jakovlev
Kūrėjas Aleksandras Jakovlevas
Pirmas skrydis 1940 m. sausio 13 d.
Pradėtas naudoti 1940 m.
Baigtas naudoti 1950 m.
Būsena nenaudojamas
Pagaminta vnt. 8700
Variantai JAK-3, JAK-7, JAK-9
Pilotų apmokymai su JAK-1 naikintuvais

JAK-1 (rus. Як-1) – II pasaulinio karo TSRS naikintuvas, gamintas nuo 1940 m., vienvietis monoplanas metaliniu korpusu ir mediniais sparnais. Šis lėktuvas pasižymėjo manevringumu, buvo greitas ir gerai ginkluotas, o svarbiausia, patikimas ir lengvai prižiūrimas. Dėl to jį mėgo sovietiniai pilotai.

Lėktuvo sėkmė, tapo ir Jakovlevo konstruktorių biuro sėkme, nes iki II pasaulinio karo, šis konstruktorių biuras užsiėmė lengvų sportinių lėktuvų kūrimu. Gerai pasirodžius JAK-1 lėktuvui, jo kūrėjui Aleksandrui Jakovlevui buvo įteiktas Lenino ordinas, aukščiausias apdovanojimas TSRS, 100 000 rublių bei ZIS automobilis.

Lėktuvo kūrimas[taisyti | redaguoti kodą]

Jakovlevo konstruktorių biuras užsiėmė sportinių lėktuvų kūrimu, tačiau dar prieš pat karą, 1939 m. liepos 29 d., pateikė OKB du prototipus būsimojo naujo naikintuvo: I-26-1 (greitis iki 620 km/h, 600 km kovinis skrydžio nuotolis, per 11 min pakilti iki 10 km aukščio, ginkluotė sudaryta iš dviejų 7,62 mm ŠKAS kulkosvaidžių bei vienu 12,7 mm Berezin BS sunkiuoju kulkosvaidžiu) ir I-26-2 (turbokompresorinis variklis M-106 išvystantis 650 km/h greitį bei ginkluotą dviem 7,62 mm ŠKAS kulkosvaidžiais).

I-26-1 pirmą kartą pakilo į orą 1940 m. sausio 13 d. Šį prototipą iš karto kankino problemos, daugiausiai dėl alyvos perkaitimo. Nesisekant jų išspręsti net 15 kartų teko leistis avariniu būdu. O 1940 m. balandžio 27 d. bandomasis lėktuvas, pilotuojamas piloto J. I. Piontorsky, sudužo. Komisija, tirdama avariją, pasibaigusią piloto žūtimi, nustatė kad bandymuose nebuvo laikomasi nustatyto plano, pilotas žemame aukštyje atliko dvi akrobatines figūras „statines“, po antrosios sudužo. Išvadose pažymėta, kad atsilaisvino lėktuvo važiuoklė, kuri atliekant antrą „statinę“ ir sukėlė nelaimę.

I-26-2 buvo pataisytas atsižvelgiant į pirmtako klaidas, be to, vietoje turbokompresorinio M-106 variklio buvo įdėtas paprastesnis M-105, nes pirmasis kentėjo nuo turbo lago. Į konstrukciją įtraukė ir 20 mm ŠKAS tipo patranką, įtaisytą ant variklio bloko. Tačiau pakeista konstrukcija pasunkėjo, 400 kg viršijo svorį numatytą brėžiniuose. Dėl surenkamų konstrukcijų karkasas nelaikė daugiau nei 4,4 G perkrovų. O alyva ir toliau kaisdavo. Tad toks modelis 1940 m. nepraėjo bandymų, tačiau ne ką geriau sekėsi ir konkurentams, nesisekė priversti gerai skristi ir I-200 (būsimasis Mig-3) bei I-301 (būsimasis LaGG-3)

Patobulinus, 1940 m. lapkričio 13 d. pristatyta I-26-3 versija, tų pačių metų gruodžio 9 d. galų gale praėjo valstybinius bandymus. Tačiau ir toliau lėktuvą kankino variklio problemos. O jos buvo sprendžiamos gana lėtai, tad valstybė užsakė gaminti ir jo konkurentus: Mig-3 ir LaGG-3.

Iš viso JAK-1 projektas iki 1941 m. keistas daugiau nei 15000 kartų negu pradiniuose planuose suplanuota. 1942 m. prasidėjus karui, o 1943 m. subombardavus gamyklą, išleidžiami lėktuvai dar labiau skyrėsi vienas nuo kito. Trūkstant svarbių dalių, kaip faneros, radiatorių, propelerių, jie buvo surenkami kaip tik galima, tai buvo matoma važiuoklėje, kuri neretai būdavo skirtingų aukščių, skirtingų kampų ar net dydžių.

1944 m. liepą pabaigti gaminti JAK-1 lėktuvai, pagaminta per 8700 šių naikintuvų.

Naudojimo istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kai 1941 m. birželio 22 d. prasidėjo TSRS-Vokietijos karas, tik 425 Jak-1 lėktuvų buvo surinkta, dar mažiau buvo paruošti ir dislokuoti Vakarų srityse, kur vyko kariniai veiksmai. Ten dauguma jų per pirmąsias karo dienas buvo sunaikinti.

Karo metu jų svarbiausias tikslas buvo dengti nuo priešo naikintuvų tarybinį šturmo lėktuvą IL-2. Taip atsitiko dėl to jog JAK-1 geriau nei konkurentai jautėsi iki 4 km aukščio kovose, buvo manevringas ir vos per 17 sekundžių apskrisdavo pilną ratą. MIG-3 buvo mažiau manevringas, tad tokiuose aukščiuose kentėjo nuo antžeminio apšaudymo. LaGG-3 buvo fanerinis (iš delta medienos), ir dėl oro sąlygų, puvimo, labai smarkiai degradavo, smuko valdomumas, greitis, lyginant su tuo kas buvo planuota.

Eksploatuojant JAK-1 kovos sąlygomis paaiškėjo ir daugiau jo trūkumų, degalų bakai trūkinėdavo nuo didelės vibracijos. Kabinos gaubtas ne visados atsidarydavo, tad pilotas krintančiame lėktuve likdavo įkalintas. Būtent todėl neretas pilotas iš vis skraidydavo nusiėmęs šitą dalį. Be to, M-105 varikliai buvo nepritaikyti neigiamoms apkrovoms (varikliui stigdavo degalų), gesdavo magnetai bei buvo prastai aprūpinamas alyva.

Pirmieji 1000 JAK-1 naikintuvų buvo be įmontuotos radijo aparatūros, nuo 1942 m. rugsėjo mėnesio ji pradėta montuoti, tačiau buvo sunki, prasta, labai trumpo nuotolio. Dėl šių trūkumų neretai ji vėliau buvo šalinama, kad tik sutaupyti kuo daugiau lėktuvo svorio. Patyrę pilotai nuimdavo ir abu 7,62 mm ŠKAS kulkosvaidžius, tai praplėsdavo regėjimo lauką, o oro kovose net nesijautė jų trūkumo.

1942 m. tobulintas variklis, pridėta daugiau galios. Pakeistas VV taikiklis į PBP. 7,62 mm ŠKAS kulkosvaidžiai pakeičiami į vieną 12,7 mm UBS kulkosvaidį

Kovose neretai buvo geresni negu vokiečių BF-109 E ir BF-109 °F, sovietiniai naikintuvai greičiau kildavo, greičiau apsisukdavo bei buvo manevringesni. BF-109, dėka automatinių sparnų skydelių, būdavo stabilesni ir įgydavo pranašumą kada reikėdavo atlikti daug vienas po kito sekančių manevrų.

Naikituvais JAK-1 buvo apginkluotas visas 586-asis naikintuvų pulkas, kuriame tarnavo vien moterys. Jame asais tapo Katia Budanova (11 numuštų lėktuvų)ir Lidija Litviak (12 lėktuvų). Pats žymiausias šio naikintuvo pilotas, Michailas Baranovas, pasiekė net 24 pergales oro mūšiuose. Šiais naikintuvais buvo ginkluota 1-asis lenkų naikintuvų pulkas „Varšuva“. Pradžioje prancūzų eskadrilė „Normandija-Nemunas“ irgi buvo apginkluota šiais lėktuvais.

JAK-1 pagrindu sukurti ir JAK-3, JAK-7 bei JAK-9 lėktuvai, priskiriami tai pačiai grupei. Kartu jų pagaminta virš 37000 lėktuvų. Tai vienas gausiausiai gamintų modelių. Šie lėktuvai II pasauliniame kare pasižymėjo ne ką mažiau nei legendinis sovietų IL-2. Tačiau karo metu JAK-1 patyrė ir nemenkų nuostolių, numuštą apie 3400 šio modelio lėktuvų.

Variantai[taisyti | redaguoti kodą]

  • I-26 – pirmasis JAK naikintuvo prototipas.
  • UTI-26 – treniruočių lėktuvo prototipas, vėliau pradėtas gaminti JAK-7 pavadinimu.
  • I-28 – tai I-26 prototipo prototipas, visiškai metalinis, galingesniu M-105PD varikliu, pritaikytas didelio aukščio skrydžiams, pakeistais sparnais. Dėl variklių trūkumo nepradėtas gaminti 1940 m. Vėliau jį patobulinus sukurti JAK-7 ir JAK-9 naikintuvai.
  • I-30 (JAK-3) – visiškai metalinė I-26 prototipo versija, su įtaisytais trimis 20 mm ŠKAS patrankomis bei dviem 7,62 mm ŠKAS kulkosvaidžiais. Pagaminti du modeliai. Vėliau jo pagrindu imtas gaminti JAK-3 modelis.
  • JAK-1 – vienvietis naikintuvas. Gamyklinė versija.
  • JAK-1b – pakeistas piloto gaubtas į „burbulinį“, leidžiantį matyti 360 laipsnių kampu, vietoje 2x7,62 ŠKAS kulkosvaidžių įtaisytas 12,7 mm Berezin UBS kulkosvaidis, patobulintas variklis. Pirmasis skrydis 1942 m. birželį, pradėtas gaminti rugsėjo mėnesį. Pagamintą daugiausiai iš JAK-1 versijų, virš 4000.
  • JAK-1M – Jak-3 prototipas su mažesniais sparnais, perdarytomis aušinimo angomis, sumažinto svorio bei patobulintu varikliu. Pagaminti du lėktuvai.
  • JAK-7UTI – pradėto gaminti iš UT-26 prototipo kodinis pavadinimas.
  • JAK-7 – JAK-7UTI patobulinimas į kovinį modelį.
  • Keletas kitų JAK-1 variantų taip ir nebuvo baigto konstruoti. Šiuose prototipuose buvo bandomi Klimov VK-106 ir Klimov VK-107 varikliai, jie turėjo turėti didesnius kuro bakus bei būti apginkluoti 6 × RS-82 tipo raketomis arba 2 × 100 kg bombomis. Taip pat lengvesnės versijos skirtos oro gynybai.

Charakteristikos[taisyti | redaguoti kodą]

Jak-1
Tipas
Ekipažas 1 pilotas
Keleivinės vietos
Ilgis 8,5 m
Aukštis
Sparnų ilgis 10,0 m
Sparnų tipas monoplanas
Sparnų kampas
Sparnų plotas 17,2 m²
Tuščioji masė 2394 kg
Pilnoji masė 2883 kg
Maksimali masė
Variklis (-iai) 1x Klimov M-105, V-12 skysčiu aušinamas variklis, 880 KW (1180 Ag)
Traukos jėga
Kreiserinis greitis
Maksimalus greitis 592 km/h
Mach
Skrydžio aukštis
Maksimalus aukštis 10 500 m
Skrydžio nuotolis 700 km
Kovinis skrydžio nuotolis
Kilimo greitis 15,4 m/s
Kuro atsargos


Ginkluotė[taisyti | redaguoti kodą]

1 × 20 mm ŠVAK patranka, 1 × 12,7 mm Berezin UBS kulkosvaidis

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]