Jūrų pėstininkai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Jūrų pėstininkai (angl. marines) – pėstininkai, skirti jūrų desanto operacijoms, priešo uostų ir karo laivų užėmimui, paprastai priskiriami karo laivynui.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Atsirado Anglijoje Karolio II laikais, kada anglai sudarė pirmąjį jūrų kariuomenės pulką – pėstininkų dalis. Jos turėjo tarnauti karo laivuose: šautuvų (muškietos|muškietų]] ugnimi nušluoti priešo laivų denius, tiems laivams artėjant; atakuoti priešo laivus abordažo metu; išlipti į krantą ir užimti placdarmą, kol žemyno kariuomenė dar nepradėjo veikti. Tie laivyno pėstininkai pavadinti marines.

1775 m. jūrų pėstininkų kariuomenė įsteigta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ji dalyvavo visuose Amerikos karuose ir ekspedicijose, kurios nevadintos karais. Tarptautinė teisė leidžia jūrų pėstininkams išlipti į svetimos valstybės teritoriją, užtikrinant savo piliečių turto ir asmens saugumą. Jūrų pėstininkai veikė per taipinų sukilimą Kinijoje, revoliucijų Centrinėje ir Pietų Amerikoje metu.

Pirmojo pasaulinio karo metais, JAV įstojus į karą (1917 m.), karo veiksmams į Prancūziją atsiųsti 5-as ir 6-as jūrų pėstininkų pulkai sudarė 4-ą brigadą ir veikė Amerikos 2-os divizijos sudėtyje. Karo metu brigadoje buvo 7500 vyrų, kuopoje – 250 vyrų. Jie veikė iki 1919 m. rugpjūčio mėn., kada divizija grįžo į Ameriką. Iš viso į Prancūziją buvo nusiųsta 30000 jūrų pėstininkų, iš kurių – 14000 papildyti 4-ą brigadą.

Jūrų pėstininkais imami savanoriai. Pirmojo pasaulinio karo metu išsivystė korporacinė dvasia, kuri apibūdinama pagarba savo karinei daliai ir kitų niekinimu. Sudaro profesionalios kariuomenės elitą. Pačiuose karo laivuose tarnauja pabūklų tarnyboje, sudaro garbės sargybą admirolų ir svečių sutikimui, eina sargybos ir karo policijos pareigas, palaiko drausmę.

Jūrų pėstininkai literatūroje[taisyti | redaguoti kodą]

Apie jūrų pėstininkų 4-os brigados kovas Pirmojo pasaulinio karo metu rašė V. T. Skenlonas (Scanlon), kurio romanas „Dieve, pasigailėk mūsų“ lyginamas su E. M. Remarko „Vakarų fronte nieko naujo“.

Įvairių šalių jūrų pėstininkai[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Jūrų pėstininkai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka