Elitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Elitu (iš prancūzų élite – geriausias, rinktinis) sociologijoje bei bendraja prasme vadinama santykinai nedidelė dominuojanti visuomenės grupė, kuriai būdingi tam tikri išskirtiniai bruožai, savybės, ir kuri suvokia save kaip dominuojančią visuomenėje grupę šių savybių pagrindu. Buitinėje kalboje ir publicistikoje „elitas“ Lietuvoje dažnai tapatinamas su turtingiausia visuomenės dalimi. Kartais skiriami „funkciniai elitai“ ir „valdžios arba valdantys elitai“.

Sąvokos naudojimas ir sąvokos istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Žodis „elitinis“ atsirado XVII a., kai jis buvo naudojamas apibūdinti vertingas ir brangias prekes, dažniausia audinius. Į politinę literatūrą ši sąvoka pateko kiek vėliau.

Elitarizmo teorijos bruožų yra Makiavelio, antikos filosofų darbuose. Makiavelis manė, kad dauguma paklūstančiųjų valdžia visai nesidomi ir tik retais atvejais yra politiškai aktyvūs. Jis išskyrė valdančiąją grupę, neieškodamas jai atramos plačiuose visuomenės sluoksniuose. Moderniosios elito teorijos susijusios su V. Pareto, G. Mosca vardais (italų mokslininkai). Gaetano Mosca teigė, kad akivaizdžiai yra dvi žmonių klasės - valdantys ir valdomieji.

Moderniais laikais elitas priešpriešinamas masei, kaip išsigelbėjimas nuo jos. O Gasetas visuomenę suskirstė į elitą ir masę. Jo teigimu, jeigu nėra masę įtakojančios mažumos, ir jei masė nepaklūsta elitui tai nėra ir visuomenės. Skirstymas į elitą ir masę nėra tiesiogiai susijęs su visuomenės skirstymu į klases.

Elito teorijomis remiamasi teigiant, kad valstybę valdo meritokratija.