Investicinis fondas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Investicinis fondas (angl. mutual fund) – bendrosios dalinės nuosavybės teise juridiniams ar fiziniams asmenims priklausantis turtas, kurio valdymas perduotas valdymo įmonei. Investicinis fondas kaupiamas, siekiant investuoti turimas lėšas ir gauti grąžą. Praktiškai fondus valdo tam specialiai paskirtas bendrovės finansų specialistas (fondų valdytojas). Investicinis fondas investicijų portfelį diversifikuoja; jo išleistos ar išleidžiamos akcijos paprastai yra išperkamosios akcijos, kurių savininkai turi teisę bet kuriuo metu grąžinti šias akcijas bendrovei ir gauti už tai proporcingą dalį jos nuosavų (grynųjų) aktyvų.

Fondo turtas[taisyti | redaguoti kodą]

Investicijų fondo turtas – daugelio investuotojų pinigai, kuriuos valdymo įmonė pagal nustatytą strategiją investuoja į akcijas, obligacijas, pinigų rinkos priemones, kitus vertybinius popierius ar jų derinius. Investicijų fondo turtą gali sudaryti ir nekilnojamojo turto objektai, taurieji metalai ar bet koks kitas vertę turintis turtas. Tačiau dažniausiai investicijų fondai investuoja į minėtus vertybinius popierius. Nuosavybės teises į dalį fondo turto investuotojas įgyja nusipirkęs investicijų fondo vienetų arba fondo akcijų tokiuose fonduose, kurie veikia kaip akcininkams priklausančios bendrovės. Sudarydamas fondo vienetų pirkimo sandorį, investuotojas perduoda lėšas valdymo įmonei, kad ši juos investuotų. Oficialiuose dokumentuose investicijų fondai dažnai vadinami kolektyvinio investavimo subjektais.

Fondų rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal investavimo kryptis fondai skirstomi į tris pagrindines grupes:

  • pinigų rinkos priemonių,
  • obligacijų (skolos vertybinių popierių),
  • akcijų (nuosavybės vertybinių popierių) fondus.

Atsižvelgiant į tai fondus galima suskirstyti ir pagal investicijų riziką bei tikėtiną uždarbį

Atvirieji (angl. open-end) ir uždarieji (angl. closed-end) fondai – investicijų fondų rūšys. Atvirųjų fondų vienetų skaičius neribotas – investuotojai bet kada gali įsigyti tokio fondo vienetų. Lygiai taip pat investuotojas bet kada gali parduoti atvirojo fondo vienetus. Vieneto rinkos kaina priklauso nuo fondo turto vertės. Dauguma rinkoje veikiančių fondų yra atvirieji. Uždarieji fondai turi ribotą investuotojų ir fondo vienetų (ar akcijų) skaičių. Tokių fondų vienetų likvidumas mažesnis, o kaina priklauso ne tik nuo turto vertės, bet ir nuo fondo vienetų pasiūlos ir paklausos.

Verslas[taisyti | redaguoti kodą]

Verstis investicinių fondų valdymu turi teisę tik tam tikros formos bendrovė (Lietuvojeuždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė), turinti (Lietuvoje – Vertybinių popierių komisijos) išduotą valdymo įmonės veiklos licenciją. Tokią licenciją turinti bendrovė vadinama valdymo įmone. Tokios valdymo įmonės turi teisę savo pavadinime ir reklamoje vartoti žodžius „investicinių fondų valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius.

Palyginamasis indeksas[taisyti | redaguoti kodą]

Palyginamasis indeksas – rodiklis, su kuriuo lyginami investicijų fondų veiklos rezultatai. Pavyzdžiui, akcijų investicijų fondo vieneto vertės pokytis turėtų būti lyginamas su atitinkamos rinkos akcijų indeksu. Fondų valdytojai lyginamuosius indeksus pasirenka atsižvelgdami į fondo rūšį, investavimo strategiją, tikslus, geografinį ir sektorinį investicijų paskirstymą. Būtent palyginamasis indeksas parodo, kaip keičiasi investicinė fondo aplinka, kurioje jis veikia.