Investavimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Investavimas – tokia veikla, kurios metu stengiamasi investuoti turimas vertybes. Tai įstatymo nustatytais būdais atliekami investuotojo veiksmai, kuriais jis įgyja nuosavybės teisę arba kreditoriaus reikalavimo teisę į investavimo objektą arba teisę šį objektą valdyti ir naudoti.

Investavimas (bendrąja prasme) - tikro dabartinio vartojimo atsisakymas dėl ateities vartojimo (dažnai neapibrėžto.)

Investavimas – kapitalo panaudojimo būdas, kuris privalo užtikrinti kapitalo saugumą ir vertės augimą.

Paprasčiau tariant, investicijos – tai priemonės, kurių dėka galima perduoti kam nors grynuosius pinigus, siekiant išsaugoti ir padidinti jų vertę, arba užtikrinti teigiamas pajamas, kurias gausime perduodant tuos pinigus. Grynųjų pinigų vertė gali mažėti dėl infliacijos ir jie negali garantuoti jokių pajamų. Jei tą pačią pinigų sumą laikytume taupomojoje banko sąskaitoje, tai tuos pinigus galima būtų vadinti investicija. Egzistuoja įvairios kapitalo disponavimo, kapitalo investavimo formos arba investavimo priemonių grupės: investavimas į vertybinius popierius ir nekilnojamąjį turtą; į ilgalaikius įsipareigojimus, kurie skiriasi įvairiausiomis savybėmis – investavimas į akcijas ir pasirinkimo sandorius, su maža arba didele rizika; trumpalaikis arba ilgalaikis investavimas; tiesioginis ir netiesioginis investavimas ir pan.

Investuotojas gali veikti savarankiškai arba naudotis kitų asmenų paslaugomis. Antruoju atveju gali būti teikiamos investicinės paslaugos, padedant finansinio tarpininkavimo profesionalams.

Investicijos skirstomos į pasyvias ir aktyvias:

• Pasyvios investicijos – kai investuotojas nedalyvauja įmonės valdyme.
• Aktyvios investicijos – kai investuotojas turi kontrolinį įmonės akcijų paketą, tiesiogiai dalyvauja tiek priimant sprendimus, tiek teikiant pasiūlymus.

Pasyviai investuoti galima per didelių investicinių kompanijų siūlomus investicinius fondus.

[taisyti] Nuorodos