Invazija į Grenadą
| Invazija į Grenadą | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
 JAV jūrų pėstininkų korpuso „Sikorsky CH-53D Sea Stallion“ sraigtasparnis ore šalia sovietinio „ZU-23“ priešlėktuvinio pabūklo invazijos į Grenadą metu 1983 m. spalį. |
|||||||
|
|||||||
| Kariaujančios pusės | |||||||
 Jungtinės Amerikos ValstijosKaribų jūros regiono taikos palaikymo pajėgos:
|
 Grenada KubaParama:  Jungtinė Karalystė Kanada Trinidadas ir Tobagas Kinija Sovietų Sąjunga |
||||||
| Vadovai | |||||||
| Joseph Metcalf III H. Norman Schwarzkopf |
Hudson Austin Pedro Tórtolo |
||||||
| Karinė jėga | |||||||
| JAV: 7 300 pėstininkų, jūrų pėstininkų, specialiųjų pajėgų karių Karibų jūros regiono taikos palaikymo pajėgos: 353 pėstininkų, jūrų pėstininkų |
Grenada: ~1 500 pėstininkų, nereguliariųjų kovotojų Kuba: 722 specialiųjų pajėgų karių, inžinierių[1] |
||||||
| Nuostoliai | |||||||
| JAV: 19 žuvo, 116 sužeista[2] |
Grenada: 45 žuvo, 358 sužeista Kuba: 25 žuvo, 59 sužeista, 638 paimta į nelaisvę[3] |
||||||
| Civilių aukos: 24 žuvo |
|||||||
Invazija į Grenadą (kodinis pavadinimas „Operacija „Būtinas įtūžis“) – 1983 m. JAV vadovaujama invazija į vos 100 000 gyventojų turinčią Karibų jūros regiono salos valstybę Grenadą, esančią 160 km į šiaurę nuo Venesuelos. Invazijos pretekstu tapo karinis perversmas, kuriuo po trumpo valdžios laikotarpio buvo nuversta revoliucinė Grenados vyriausybė. Invazijai pavykus, valdžia buvo pakeista, bet invazija sukėlė daug diskusijų dėl įvairių aplinkybių: JAV metamų kaltinimų imperializmu, šaltojo karo politikos, Kubos įsikišimo, nestabilios Grenados vyriausybės ir Grenados kaip Tautų Sandraugos valstybės statuso.
1974 m. Grenada tapo nepriklausoma nuo Jungtinės Karalystės. 1979 m. įvyko karinis perversmas ir šalies valdžią užgrobė kairiųjų pažiūrų sukilėliai. Vykstant vidaus kovai dėl valdžios, 1983 m. buvo nušalintas ir nužudytas ministras pirmininkas Morisas Bišopas (angl. Maurice Bishop). Invazija į Grenadą prasidėjo 1983 m. spalio 25 d. Jungtinės pajėgos, kurias sudarė maždaug 7 600 karių iš JAV, Jamaikos, ir Regioninės saugumo sistemos (RSS) šalių,[4] įveikė Grenados pasipriešinimą ir Hadsono Ostino (angl. Hudson Austin) karinė valdžia buvo nuversta.
Invaziją kritikavo Jungtinė Karalystė, Kanada ir Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, kuri pasmerkė karo veiksmus kaip „skandalingą tarptautinės teisės pažeidimą“.[5] Invazija susilaukė didelio JAV visuomenės[6] ir kai kurių Grenados sektorių, laikiusių karinę valdžią neteisėta,[7] palaikymo. Šiam įvykiui pažymėti spalio 25-oji Grenadoje buvo paskelbta valstybine švente, vadinama Padėkos diena. Be to, 2009 m. gegužės 29 d. Grenados vyriausybė oficialiai pervadino Salineso kyšulio tarptautinį oro uostą nužudytojo ministrų kabineto vadovo Moriso Bišopo garbei.[8]
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Ronald H. Cole, 1997, Operation Urgent Fury: The Planning and Execution of Joint Operations in Grenada 12 October - 2 November 1983 Joint History Office of the Chairman of the Joint Chiefs of Staff Washington, DC, p.6, p.26, p. 62.] (Tikrinta 2011 m. vasario 8 d.)
- ↑ Cole, op. cit., 6, 62 p.
- ↑ Cole, op. cit., 6, 62 p.
- ↑ Country-data.com -- Caribbean Islands: A Regional Security System
- ↑ "Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija 38/7, 19 p.." Jungtinės Tautos: 1983 m. lapkričio 2 d.
- ↑ Magnuson, Ed. "Getting Back to Normal", 1983 m. lapkričio 21 d.
- ↑ Steven F. Hayward. The Age of Reagan: The Conservative Counterrevolution: 1980-1989. Crown Forum.
- ↑ "BISHOP'S HONOUR: Grenada airport renamed after ex-PM." Caribbean News Agency (CANA): 2009 m. gegužės 30 d.
