Aterosklerozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Vikipedijos projekte.

Aterosklerozė (lot. atherosclerosis) – vadinami išplitę židininiai vidinio arterijų sluoksnio sustorėjimai – aterosklerozinės plokštelės. Jas sudaro nusėdę kraujo riebalai ir židiniškai išvešėjęs jungiamasis audinys. Dažniausiai pažeidžiamos stambios ir vidutiniosios arterijos: aorta ir stambiosios aortos šakos, širdies vainikinės, smegenų, kojų, pasaito bei inkstų arterijos.

Aterosklerozė

Priežastiniai veiksniai[taisyti | redaguoti kodą]

Dabar žinoma daugelis aplinkos ir elgsenos veiksnių – vadinamųjų rizikos veiksnių, skatinančių prasidėti ir progresuoti aterosklerozinius pažeidimus. Svarbiausi jų yra: hiperlipoproteinemija, arterinė hipertenzija, rūkymas, fizinio aktyvumo stoka, psichiniai veiksniai, sumažėjusi tolerancija gliukozei ir kt.

Aterosklerozinių pažeidimų raida[taisyti | redaguoti kodą]

Aterosklerozinių pažeidimų formavimosi etapai atspindi arterijos sienos struktūrų sąveiką su kraujo plazmos ingredientais ir kraujo ląstelėmis. Svarbiausi aterosklerozinės plokštelės dėmenys yra ląstelės, jungiamasis audinys ir lipidai. Skiriami tokie aterosklerozinio proceso komponentai:

  1. Endotelio ląstelių pažeidimas
  2. Kraujo plokštelių bei baltųjų kraujo kūnelių prikibimas prie arterijos sienos, monocitų bei limfocitų emigracija į poendotelinį sluoksnį ir augimo faktorių išsiskyrimas
  3. Lygiųjų rumenų ląstelių proliferacija
  4. Lipidų kaupimasis
  5. Arterijos sienos hipoksija, ląstelių pažeidimas, apoptozė ir nekrozė

Endotelio ląstelių pažeidimas[taisyti | redaguoti kodą]

Endotelio ląstelių pažeidimas siejamas su anksčiau išvardytais aterosklerozės rizikos veiksniais. Pažeidimas dažniausiai židininis, lengvas – sutrikdantis tik ląstelių funkciją ir daug rėčiau – ryškus, kai ląstelės nusilupa, dažnesnis arterijų išsišakojimų, atšakų bei vingių srityse. Čia dažniausiai būna ir aterosklerozinių plokštelių. Tai susiję su hemodinamikos veiksniais: pulso banga, kraujo srovės ir jos greičio ypatybėmis. Pažeistų sričių endotelio ląstelių forma pasikeičia, įgydama lyg akmenų grindinio išvaizdą. Jei pažeidimas vienkartinis ar trumpalaikis, endotelis regeneruoja, funkcijos normalizuojasi, o intimos pokyčiai regresuoja. Kai endotelio ląstelės pažeidžiamos dažniau ar nuolat, galiausiai susidaro aterosklerozinės plokštelės.

Kraujo plokštelių bei baltųjų kraujo kūnelių prikibimas prie arterijos sienos, monocitų bei limfocitų emigracija į poendotelinį sluoksnį ir augimo faktorių išsiskyrimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kraujo ląstelių dalyvavimas. Endotelio ląstelių paviršiuje daugėja receptorių, vadinamų adhezijos molekulių, specifiškai fiksuojančių kraujo monocitus ir T limfocitus. Su kraujagyslės sienos struktūromis taip pat sąveikauja kraujo plokštelės. Patekę į poendotelinį sluoksnį, makrofagais virtę monocitai išskiria chemotaksiškas medžiagas, augimo faktorius, citokinus bei toksiškus deguonies laisvuosius radikalus, kurie skatina toliau kauptis makrofagus, proliferuoti lygiųjų raumenų ląsteles, taip pat jie gali trikdyti endotelio ląstelių funkciją. Makrofagų paviršiaus receptoriai pažįsta į intimą patekusius, oksidavusius mažo tankio lipoproteinus ir suima juos. Vykstant šių lipoproteinų cholesterolio hidrolizei bei reesterifikacijai, kaupiasi lipidų lašeliai ir susidaro putotosios ląstelės, kurių telkiniai intimoje sudaro plika akimi matomus lipidinius ruoželius, arba dėmeles.

Lygiųjų rumenų ląstelių proliferacija[taisyti | redaguoti kodą]

Lygiųjų raumenų ląstelių proliferacija. Makrofagų išskiriami augimo faktoriai skatina lygiųjų raumenų ląstelių proliferaciją ir kolageno, elastinių skaidulų bei proteoglikanų produkciją. Manoma, kad proliferavusios medijos lygiųjų raumenų ląstelės, veikiant makrofagų išskiriamoms chemotaksiškoms medžiagoms, pro vidinę elastinę membraną migruoja i intimą. Yra kita nuomonė, kad jos dauginasi iš normalioje intimoje esančių užuomazginių ląstelių, kurių yra nedaug ir kurių būdinga savybė yra proliferuoti atsakant į įvairius dirgiklius.

Lipidų kaupimasis[taisyti | redaguoti kodą]

Lipidų kaupimasis yra skiriamasis aterosklerozinio pažeidimo požymis. Daugiausia susikaupia mažo tankio plazmos lipoproteinų, kurie sudaro didžiausią žmonių bendrojo plazmos cholesterolio dalį. Manoma, kad lipoproteinų intimoje nusėda todėl, jog šie susilaiko, fiksuodamiesi prie įvairių arterijos sienos struktūrų. Mažo tankio lipoproteinai su didele trauka savo baltymu fiksuojasi prie matrikso proteoglikanų. Proteoglikanų glikozaminai slopina vietiškai išskiriamas augimą skatinančias medžiagas. Taigi dėl jungimosi su proteoglikanais vyksta konkurencija tarp mažo tankio lipoproteinų ir augimo faktorių. Kai daugėja lipoproteinų, likę neužslopinti augimo faktoriai gali skatinti lygiųjų raumenų ląstelių proliferaciją.

Arterijos sienos hipoksija, ląstelių pažeidimas, apoptozė ir nekrozė[taisyti | redaguoti kodą]

Plokštelės struktūrų apoptozė ir nekrozė. Progresuojant ateroskleroziniams pažeidimams, dėl prasisunkusių plazmos komponentų paplatėja poendotelinis tarpas ir padidėja difuzijos atstumas iki kraujagyslės sienos centre esančių ląstelių. Taip pat daugiau suvartojama deguonies. Dėl šių priežaščių mažėja deguonies parcialinis spaudimas arterijos sienos audiniuose, pasireiškia hipoksija. Dėl hipoksijos ir makrofagų išskiriamų proleotilizinių fermentų ir toksiškų metabolitų poveikio įvyksta makrofagų, ypač putotųjų ląstelių, apoptozė bei kitų plokštelės struktūrų nekrozė. Susidaręs detritas, naląsteliniai riebalų lašeliai ir cholosterolio kristalai sudaro plokštelės lipidinę šerdį, kurią dengia fibroziško audinio stogelis.

Aterosklerozinių pažeidimų morfologija[taisyti | redaguoti kodą]

Kadangi ateroskleroziniai pažeidimai rutuliojais netolygiai, vienu metu arterijoje paprastai matoma įvairių, anksčiau parašytų pažeidimų derinių. Atskirų ir įvairaus amžiaus žmonių vyraujantys pažeidimai, jų ląstelių bei matrikso komponentų sudėtis skiriasi. Tai priklauso nuo individualių kokybinių ir kiekybinių amžiaus, lyties, rizikos veiksnių vyravimo vienu ar kitu amžiaus tarpsniu, jų trukmės bei pažeistų arterijų sandaros skirtumų.

1 lentelė. Aterosklerozinių pažeidimų morfologija
Pažeidimas Apibrėžimas
Lipidinis ruoželis, arba dėmelė Bet koks intimos pažeidimas, gerai nusidažantis sudanu IV ir nepereinantis į kitus arterijos sienos sluoksnius
Fibrozinė plokštelė

Standus, blizgantis, blyškiai pilkos spalvos, asimetriškas, plokštelės formos intimos iškilimas, iš dalies arba visiškai nusidažantis sudanu IV arba kitais riebaluose tirpstančiais dažais, be kraujosruvų, trombozės, išopėjimo arba kalcinozės

Komplikuota plokštelė

Plokštelė, kurioje yra kraujosruva arba trombozė su kalcio nuosėdomis arba be jų

Kalcinozė

Ploteliai, kuriuose matoma arba čiuopiama kalcio nuosėdų, be kraujosruvų, išopėjimų arba trombozės

Iškilieji pažeidimai

Fibrozinės, komplikuotos plokštelės ir kalcinozė kartu

Naudota literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Stalioraitytė E. Patologinė anatomija, 2001, Kaunas

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]