Hegzametras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Hegzametras (gr. hexametron < hex 'šeši' + metron 'matas') – antikinės eilėdaros šešių daktilinių pėdų eilutė.

Jos paskutinė pėda dviskiemenė. Eilutes suskaido cezūros. Eilutės gali būti išdėstytos astrofiškai arba jungiamos į dvieiles strofas. Hegzametru parašyti graikų (Homero) epai „Iliada“ ir „Odisėja“, bukolinė poezija, Vergilijaus „Eneida“, „Georgikos“, romėnų satyros, himnai, elegijos ir epigramos, Kristijono Donelaičio poema „Metai“.