Gyvulėlių kapinės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gyvulėlių kapinės
Gyvulėlių kapinės. Knyga.png
Autorius(ė) Stivenas Kingas
Žanras Siaubo romanas
Originalus leidimas
Pavadinimas Pet Sematary
Šalis Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Kalba anglų
Išleista 1983 m.
Lietuviškas leidimas
Vertėjas(a) Živilė Samėnaitė
Leidykla Eridanas“, Kaunas
Išleista 1995 m.
Viršelis Lietuviškas leidimas
Puslapių 351

Gyvulėlių kapinės (angl. Pet Sematary) – žymaus amerikiečių rašytojo Stiveno Kingo siaubo romanas, pirmą kartą JAV išleistas 1983 m. Lietuvoje romanas išleistas „Eridano“ leidykloje 1995 m.

Parašymo aplinkybės[taisyti | redaguoti kodą]

1978 m. S. Kingas sugrįžo dirbti dėstytoju į savo alma materMeino universitetą, įsikūrusį nedideliame Meino valstijos Orono mieste. Šiuo laikotarpiu jo šeima nuomojosi namą šalia judraus greitkelio Oringtone. Šiame kelyje nuolat žūdavo po ratais pakliuvusių naminių gyvulėlių, todėl vietos vaikai kaimyniniame lauke netoli Kingų namo buvo įrengę jų kapinaites. Ten pat savo suvažinėtą katę Smucky palaidojo ir S. Kingo duktė Naomi, iškart po to jo sūnus Ovenas taip pat vos nepapuolė po ratais. Šių patyrimų vedinas autorius parašė novelę, tačiau jautė, kad nuėjo per toli su aprašomais įvykiais. Tai buvo jo pirmoji knyga, „padėta į šalį“ paklausius žmonos Tabitos ir kolegos siaubo rašytojo Peterio Straubo patarimų. Vėliau S. Kingas nenoriai atidavė romano rankraštį spausdinimui tik leidyklai Doubleday pareikalavus vykdyti galutinio knygos varianto išleidimo sutarties sąlygas.

Siužetas[taisyti | redaguoti kodą]

DĖMESIO: Žemiau atskleidžiamos kūrinio detalės

Daktaras Luisas Kridas su šeima (žmona Reičel, sūnus Geidžas, duktė Elė, katinas Čerčilis) atsikelia gyventi į mažą universiteto miestelį. Netrukus jie susidraugauja su kaimynais, senukų pora, gyvenančia kitoje kelio pusėje. Senukai aprodo jiems žemes aplink Kridų namus. Netoliese yra kapinės, kur dar prieš dešimtis, gal netgi šimtus, metų žmonės laidojo savo mylimus mirusius namų augintinius. Luiso žmona, kuri siaubingai nemėgsta mirties ir nepripažįsta jos kaip natūralaus reiškinio, kapinėmis pasibaisi. Per Padėkos dieną Luiso šeima išvyksta pas žmonos tėvus, bet Luisas dėl turimų nesutvarkytų reikalų, lieka su katinu Čerču namie. Netikėtai į kelią išbėgusį katiną partrenkia sunkvežimis. Kaimynas, žinodamas kaip mažoji Elė myli Čerčą, papasakoja Luisui apie įspūdingas senovės indėnų kapines, kuriose vyksta stebuklai. Luisas jose palaidoja katiną. Sekančią dieną, dideliam visų nustebimui, katinas vėl sėdi prie įprastų namų durų. Bet jis nebe toks, pasikeitęs, bet svarbiausia - gyvas. Po kurio laiko įvyksta siaubinga nelaimė. Kridų sūnų Geidžą kelyje partrenkia sunkvežimis, jį visiškai sumaitodamas. Visi apimti nevilties ir siaubo. Luisui į galvą šauna mintis palaidoti senosiose indėnų kapinėse savo sūnų, tiksliau - perlaidoti. Palaidotasis prisikelia, deja, tikras siaubūnas. Toliau įvykiai klostosi dar baisiau ...

Personažai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Louis Creed – gydytojas terapeutas, pagrindinis romano veikėjas.
  • Rachel Creed – jo žmona (mergautinė pavardė – Goldman), po savo sesers Zeldos netekties bijanti visko, kas susiję su mirtimi. Jos šeima buvo nusistačiusi prieš jos pačios ir tada neturtingo studento-mediko vedybas. Įtempti santykiai išliko ir po 10 bendro gyvenimo metų, ir susilaukus dviejų vaikų – dukters Ellie ir sūnaus Gidge.
  • Gudge CreedLouis ir Rachel sūnus.
  • Ellie Creed – jų duktė.
  • Jud Creed – 83 metų senis, Louis kaimynas ir draugas, vedęs Normą Crandall.
  • Norma CrandallJudo žmona, serganti artritu.
  • Church – mylimas Ellie katinas.

Pasiekimai ir palikimas[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]