Giorgio Napolitano

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Giorgio Napolitano
Italijos prezidentas
Presidente Napolitano.jpg
Gimė: 1925 m. birželio 29 d. (88 metai)
Neapolis, Italija
Italijos prezidentas
Ėjo pareigas: 2006 gegužės 15
Ankstesnis: Carlo Azeglio Ciampi
Partija: Italijos kairiųjų demokratų partija
Commons-logo.svg Vikiteka: Giorgio NapolitanoVikiteka

Giorgio Napolitano (g. 1925 m. birželio 29 d. Neapolyje) – italų politikas, 11-tasis Italijos prezidentas. Pirmasis komunistas, užėmęs tokias aukštas pareigas per visą valstybės istoriją. 2013 m. rinkimuose G. Napolitano išrinktas antrai prezidentavimo kadencijai.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Iki prezidentinis laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

G. Napolitano gimė Neapolyje.

1942 m. Giorgio Napolitano baigė politikos mokslus Neapolio Federico II universitete, kuris laikomas seniausiu valstybiniu universitetu pasaulyje (įkurtas 1224 m.).

Studijų laikais Napolitano mėgo teatrą, tad vaidindavo spektakliuose ir rašė jų apžvalgas.

Besibaigiant II pasauliniam karui Napolitano su keliais savo draugais intensyviai dalyvavo Italijos susivienijimo judėjime, kuris buvo nusistatęs prieš nacių ir fašistų okupaciją.

Pasibaigus karui 1945 m. Napolitano įstojo į Italijos komunistų partiją, o po dvejų metų baigė teisės studijas.

1953 m. pirmą kartą Giorgio išrenkamas į žemesnįjį Italijos parlamento lygį – deputatų susirinkimą (iki pat 1996 m. jis buvo išrenkamas vis naujai kadencijai).

Nuo 1966 iki 1969 m. Napolitano užėmė partijos vadovo pareigas. Vėliau jis buvo atsakingas už partijos kultūros, ekonomikos ir tarptautinių ryšių skyrius.

Ašunto dešimtmečio viduryje Napolitano buvo kviečiamas skaiyti paskaitas į JAV Masačiusetso universitetus, tačiau tuometinis JAV ambasadorius Italijoje neišduodavo vizos italui dėl jo narystės komunistų partijoje.

1992 m. Napolitano pasitraukė iš komunistų partijos ir tapo Kairiosios demokratų partijos nariu. Nuo 1992 iki 1994 m. jis buvo šalies deputatų susirinkimo prezidentu. Nuo 1999 iki 2004 m. jis buvo ir Europos parlamento nariu.

Prezidentinis laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

Napolitano ir Dmitrijus Medvedevas (kairėje) susitikimo Maskvoje metu

Netrukus po jo parlamentavimo Europoje Napolitano dažnai buvo minimas tarp kandidatų į respublikos prezientus. 2006 m. gegužės 10 d. po ketvirto rinkimų turo (surinkęs 543 iš 1009 balsų) Napolitano buvo išrinktas 11-tu Italijos respublikos prezidentu. Šias pareigas italas eina nuo gegužės 15 d.

Giorgio Napolitano yra vedęs žmoną Clio Maria Bittoni, su kuria turi 2 vaikus – Giulio Napolitano ir Giovanni Napolitano.

2006 m. liepos 6 d. Napolitano stebėjo XVIII pasaulio futbolo čempionato finalines rungtynes, kuriose Italijos vyrų futbolo rinktinė nugalėjo prancūzus. Napolitano tapo antruoju šalies prezidentu, kuris gyvai pamatė, kaip italai tapo pasaulio čempionais (po Sandro Pertini).

2008 m. Italijos politikoje tapo krizės metais. Metų pradžioje sausio 24 d. tuometinis vyriausybės vadovas Romano Prodi prarado pasitikėjimą senate, o vasario 6 d. Giorgio Napolitano paleido vyriausybę. Naujieji rinkimai įvyko balandžio 13-14 dienomis. Juos laimėjo Silvio Berlusconi.

2009 m. vasario 6 d. prezidentas nepasirašė S. Berlusconi vyriausybės pasiūlyto nuosprendžio, pagal kurį komoje 17 m. esanti moteris Eluana Englaro būtų toliau laikoma tokioje būsenoje (vyriausybės oponentai, tuo pačiu ir prezidentas, sutiko su siūlimu nutraukti dirbtinį maitinimą ir leisti moteriai numirti sava mirtimi).[1] Tokios šalių pozicijos sulaukė daug debatų Italijoje ir sukėlė įtampą tarp šalies vyriausybės ir prezidento.

Svarų vaidmenį prezidentas atliko įvykus 2011 m. šalies vyriausybės krizei. Dėl ekonominės krizės poveikio Italijai tuometinis ministras pirmininkas S. Berlusconi prarado daugumos pasitikėjimą parlamente ir pasitraukė iš posto. Tuomet Napolitano nusprendė į jo vietą paskirti buvusį Eurokomisarą Mario Monti. Tokiam žingsniui pritarė ir abu parlamento rūmai.

Šie poelgiai ekonominės ir politinės krizės akivaizdoje leido Italijos prezidentui parodyti tikrą politinę galią (anksčiau jis atlikdavo tik formalumus). JAV dienraštisThe New York Times“ pavadino prezientą „karaliumi Jurgiu“ (ang. King George).[2]

Antroji prezidentavimo kadencija[taisyti | redaguoti kodą]

2013 m. balandžio 18 d. rinkimuose G. Napolitano buvo perrinktas antrai kadencijai, gavęs 738 iš 1007 balsų.[3]

Postas
Prieš tai:
Carlo Azeglio Ciampi
Italijos prezidentas
2006
Po to:
-


Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]