Geocentrizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Geocentrizmas (iš graik. γέω- 'Žemė' + κέντρον 'centras'), dar kitaip Ptolemėjo pasaulio sistema – antikinėje Graikijoje, senovės Kinijoje bei viduramžiais vyravęs įsivaizdavimas, kad Žemė yra nejudantis visatos centras, aplink kurį skrieja Saulė ir kiti dangaus kūnai. Šią pažiūrą XVI amžiaus pabaigoje pradėjo keisti Kopernikas, Galilėjus ir Keplerio pasiūlytas heliocentrizmas, kuris paprasčiau ir tiksliau paaiškino visatos sandarą.

Sistemos esmė[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal šią sistemą, pasaulio centre yra Žemė, aplink kurią skrieja visi kiti dangaus kūnai - Saulė, Mėnulis ir planetos. Planetos, esančios žemiau Saulės, vadinamos apatinėmis, o virš Saulės - viršutinėmis. Mėnulio ir Saulės trajektorijos yra skirtingo dydžio apskritimai. Planetų judėjimas kilpomis, yra paaiškinamas tuo, kad jos juda apskritimais, kurie vadinami epiciklais. Šių epiciklų centrai skrieja dar didesniais apskritimais - deferentais. Žemė yra deferentų centre.

Planetos juda epiciklais pastoviu greičiu. Epiciklų centrų judėjimas deferentais taip pat vyksta pastoviu greičiu. Skirtingoms planetoms šitie greičiai yra skirtingi. Apatinių planetų epiciklų centrai yra tiesėje, kuri jungia Saulę su Žeme. Planetų epiciklų spinduliai visada yra lygiagretūs šiai tiesei.

Trūkumai[taisyti | redaguoti kodą]

Tikslėjant astronominiams stebėjimams pradėjo ryškėti skirtumai tarp išmatuotų ir apskaičiuotų pagal Ptolemėjo modelį planetų padėčių. Siekiant išvengti šių nesutapimų, buvo bandyta įvesti naujus epiciklus. Dėl to Ptolemėjo pasaulio sistema darėsi vis sudėtingesnė, kol tapo tokia paini, kad numatyti kūnų judėjimą po kelerių metų tapo beveik neįmanoma.