Genetiškai modifikuotas maistas

Genetiškai modifikuotas maistas – maisto produktai iš genetiškai modifikuotų organizmų – augalų, gyvūnų ar mikroorganizmų. Tokie produktai rinkoje pasirodė 1996 metais.

Populiariausi genų inžinerija pakeisti augalai yra sojos pupelės, kukurūzai, rapsai ir medvilnė. Nuo 1996 metų pasauliniai jų pasėlių plotai išaugo 87 kartus ir 2010 m. užėmė 148 mln. hektarų, daugiausiai JAV, Brazilijoje, Argentinoje ir Indijoje.

Kontroversija

Genetiškai modifikuotas maistas vertinamas prieštaringai, o jį reglamentuojantys įstatymai įvairiose šalyse skiriasi.

Kontroversija daugiausia susijusi su šiais dalykais:

• žmogaus sveikata
• sąžininga verslo konkurencija
• maisto produktų ženklinimas
• intelektualinės nuosavybės teisės – pvz., transgeninių organizmų ir transgenezėje naudojamų genų patentavimas;
• etika – pvz., ar galima laikyti save kanibalu, jei valgai produktą su genetiškai įmontuotu žmogaus genu;
• maisto sauga – bijoma, kad transgeniniuose organizmuose atsiradę nauji baltymai gali sukelti nepageidaujamas fiziologines reakcijas (organizmo alergizavimas ir pan.).
• skurdo mažinimo būdai;
• aplinkosauga. Bijoma, kad:
  • iš auginamų transgeninių augalų įkeltieji genai pasklis po aplinkines ekosistemas ir jas pažeis.
  • patobulinti augalai įsigalės vietinėse ekosistemose ir ims išstumti vietinius augalus ir kitus organizmus.
  • sukūrus herbicidams atsparias kultūrinių augalų formas bus galima drąsiau naudoti herbicidus, dėl ko atsiras ir herbicidams atsparių piktžolių.

Dažnai tokio maisto kritika remiasi nepagrįsta prielaida, kad suvalgius genetiškai modifikuotą produktą, pasikeis ir paties žmogaus genai. Žinoma, kad į organizmą patenkančios medžiagos gali aktyvinti vienus ar kitus genus, dėl ko gali pakisti hormoninė pusiausvyra, imuninės sistemos reagavimas į įprastus antgenus ir pan. Tačiau toks poveikis gali būti į organizmą patekus medžiagoms ne tik iš transgeninių, bet ir iš kitokių organizmų.

Taip pat panteistai ir įvairių kitų gamtą suasmeninančių tikėjimų išpažinėjai, taip pat ir kai kurie nereligingi, bet gamtą gerbiantys žmonės kritikuoja pačias genetines manipuliacijas kaip jų nuomone neleistiną, nepagarbų kišimąsi į gamtą.

Per visą laiką, kiek šis maistas yra vartojamas, nėra paskelbta nė vieno atvejo, kad jis būtų pakenkęs žmogaus sveikatai. Yra išspausdinta apie 150 mokslinių tyrimų, rodančių jo saugumą. Kita vertus egzistuoja didelis spaudimas bet kokiai kitai alternatyviai nuomonei, nes prekyba genetiškai modifikuotomis kultūromis susijusi su dideliais pelnais, pasaulio humanitarinių fondų panaudojimu. Iš kitos pusės, prekyba vadinamuoju ekologišku maistu taip pat yra gana stambus ekonomikos sektorius su savo lobizmu ir propaganda.

Įvairios organizacijos (Greenpeace, Organic Consumers Association ir kitos) nuolat kritikuoja genetiškai modifikuoto maisto gamybą dėl, jų nuomone, galimos ilgalaikės žalos arba dėl to, kad jis, tų organizacijų teigimu, yra nepakankamai ištirtas ir gali turėti nežinomų neigiamų pasekmių.

Mokslininkai teigia, kad yra daug didesnė tikimybė nenumatytas savybes rasti įprastu būdu auginamuose augaluose, nei sukurtuose genų inžinerijos pagalba.

Kuriant maistinius transgeninius augalus jie paprastai intensyviai tiriami ir, aptikus potencialų kenksmingumą, jų diegimas į gamybą nutraukiamas.

Yra atvejų, kai skurstančios Afrikos šalys atsisako pagalbos genetiškai modifikuotu maistu, nors tai ir gali nulemti daugybės žmonių mirtį badu.