Geltonasis Kristus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
„Geltonasis Kristus“
Menininkas Polis Gogenas
Metai 1889 m.
Meno kryptis simbolizmas
Medžiagos, technika drobė, aliejus
Matmenys 91,1 cm×73,4 cm
Miestas (vieta) Bafalas (Niujorko valstija),
Jungtinės Amerikos Valstijos JAV
Muziejus Albright–Knox meno galerija

Geltonasis Kristus (pranc. Le Christ jaune) – vienas žymiausių prancūzų dailininko postimpresionisto Polio Gogeno paveikslų. Sukurtas 1889 m. Pont-Avene (Pont-Aven, Bretanė). Kartu su kita Gogeno drobe „Žaliuoju Kristumi“ (Le Christ vert) laikomas vienu iš svarbiausių simbolizmo kūrinių tapyboje.[1] Šiuo metu eksponuojamas Albright–Knox meno galerijoje Bafale (Niujorko valstija), JAV.[2]

Medinė nukryžiuotojo skulptūra Notre-Dame de Trémalo koplyčioje Pont-Avene (189x133 cm, nežinomas aut.)
Dailininko autoportretas prie „Geltonojo Kristaus“, pavaizduoto veidrodiniame atspindyje. (1889 m., 38x46 cm, Orsė muziejus)

Apie paveikslą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gogenas pirmą kartą pabuvojo Pont-Avene 1886 m. Gogeno kūrybos bretaniškajam etapui, pertraukiamam išvykomis pas Vincentą van Gogą Arlyje (Provansas), būdinga keletas darbų religine tematika, tarp kurių ir „Geltonasis Kristus“.

Gogenas simbolistinį „Geltonąjį Kristų“ nutapė 1889 m. rudenį. Prancūzų publicistas Oktavas Mirbo šį paveikslą pavadino „pavojingu ir pikantišku barbarų puošnumo, katalikų liturgijos, indų meditacijos, gotiškos išmonės ir subtilaus simbolizmo mišiniu “.

Nukryžiuotas Kristus pavaizduotas trijų bretonių moterų, apsirengusių tradiciniais XIX a. tautiniais drabužiais, apsuptyje, įprasto prancūziško kaimo peizažo fone. Tvyranti ore rimtis, ramios, nuolankios moterų pozos, prisotintas saulėta geltona spalva peizažas su raudonuojančiais rudenį medžiais, valstietis, kiek toliau užsiėmęs savo darbais, negali nekonfliktuoti su tuo, kas vyksta ant kryžiaus. Visa tai smarkiai kontrastuoja su Jėzumi Kristumi, kurio veide atsispindi ta kančių stadija, kuomet ji pereina į apatiją, abejingumą supančiai aplinkai.

Rudeninė geltonos, raudonos ir žalios spalvos paletė kraštovaizdyje atkartoja dominuojantį Kristaus figūros geltonį. Ryškūs kontūrai ir formų plokštumos šiame paveiksle yra būdingos tapybos kluazonizmo stilistikai.

Kristaus begalinės kančios ir žmonių „nematymas“ to, neskaitant saujelės pasekėjų, menininko siekis suprasti ir pavaizduoti, bandyti atsakyti kaip dailininkui į svarbiausius religinius ir filosofinius klausimus – visa tai Gogeną suartina su kitais garsiais meistrais, nagrinėjusiais „amžinąją“ tematiką savo darbuose.

„Geltonojo Kristaus“ piešinys, atliktas pieštuku, saugomas Thyssen-Bornemisza muziejuje (Madridas). Akvarelinis eskizas yra Chapman kolekcijoje Niujorke.[3]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [1] Archyvuota kopija 2020-08-19 iš Wayback Machine projekto.
  2. [2] Archyvuota kopija 2020-10-29 iš Wayback Machine projekto.
  3. „Art Institute of Chicago“. Nuoroda tikrinta 2014-07-14.