Fridrik Olafsson

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Fridrik Olafsson
Fridrikas Olafsonas, 1969 m.
Pilnas vardas Fridrik Olafsson
Šalis Islandijos vėliava Islandija
Gimė 1935 m. sausio 26 d. (79 metai)
Reikjavikas, Islandija
Titulas Didmeistris (1958)
FIDE reitingas 2407 (2013 m. balandis)
Aukščiausias reitingas 2570 [1]

Fridrikas Olafsonas (Fridrik Olafsson; g. 1935 m. sausio 26 d.) – Islandijos šachmatininkas, didmeistris (1958 m.), ketvirtasis Pasaulio šachmatų federacijos (FIDE) prezidentas (19781982 m.), juristas. Islandijos čempionas (1952–1953, 1957 m.). Šiaurės šalių šachmatų čempionas (1953, 1971 m.).[2] 1959 m. žaidė Pasaulio šachmatų čempionato Kandidatų turnyre, kur užėmė 7-ąją vietą.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Fridrikas Olafsonas geriausiais savo šachmatų karjeros metais buvo elitinių šachmatininkų tarpe (13-vieta pasaulyje 1958 m.[3]): jis yra laimėjęs prieš Fišerį, M. Talį, A. Karpovą.[4]

Atrankos į pasaulio čempionatą varžybos[taisyti | redaguoti kodą]

Sėkmingai žaidė Pasaulio šachmatų čempionato varžybose (1957–1960 m.): antroji vieta 1957 m. FIDE zoniniame turnyre Vageningene; 5–6 vietos 1958 m. Portorožo tarpzoniniame turnyre; 1959 m. Kandidatų turnyre Jugoslavijoje – 7 vieta.

Turnyrai[taisyti | redaguoti kodą]

1955 m. pasidalijo 1–2 vietas Heistingse; laimėjo turnyrą Reikjavike (1956 m.). Nugalėjo mače G. Pilniką 5:1 (1957 m.). Parodė aukštų rezultatų eilėje tarptautinių šachmatų varžybų: Los Andželas (Piatigorsko taurė, 1963 m.) – 3–4 vieta (kartu su M. Naidorfu); Reikjavikas (1966, 1972 ir 1976 m.) – atitinkamai, 1-a, 1-3-ia ir 1–2 vietos. Veik an Zee (1976 m.) – 1–2 vietos.[2]

Šachmatų olimpiados[taisyti | redaguoti kodą]

Atstovaudamas Islandijai žaidė aštuoniose šachmatų olimpiadose. Geriausi rezultatai: 1956 m. trečia vieta prie 1-os lentos, o 1962 m. – geriausias rezultatas pirmojoje lentoje.

Žaisdamas šachmatų olimpiadose surinko 66 taškus iš 107 galimų (+43 =46 −18), o tai sudaro 61,7 % galimų taškų. Detalesni rezultatai:

  • Helsinkis 1952, 2 lenta, 6/13 (+3 =6 −4), komandos vieta – 23, prie lentos – 15;
  • Amsterdamas 1954, 1-a lenta, 7/14 (+3 =8 −3), komandos vieta – 12, lentos – 16;
  • Maskva 1956, 1-a lenta, 13/18(+11 =4 −3), komandos vieta – 14, lentos bronza;
  • Varna 1962, 1-a lenta, 14/18 (+10 =8 −0), komandos vieta – 14, prie lentos – aukso medalis;
  • Havana 1966, 1-a lenta, 11½/18 (+8 =7 −3), komandos vieta – 11; prie lentos – 10;
  • Nica 1974, 1-a lenta, 10½/17 (+6 =9 −2); komandos vieta – 22, lentos – 15;
  • Buenos Airės 1978, 1-a lenta, 3½/5 (+2 =3 −0); komandos vieta – 28;
  • Valeta 1980, 1-a lenta, ½/4 (+0 =1 −3), komandos vieta – 23;[5]

FIDE prezidentas[taisyti | redaguoti kodą]

Laimėjęs 1978 m. Buenos Airėse vykusius FIDE prezidento rinkimus, tapo FIDE prezidentu. Šiose pareigose išbuvo tik vieną kadenciją.

Be šachmatų problemų turėjo vargti ir su Sovietų šachmatų federacija.[6] 1976 m. V. Korčnojus pasitraukė iš Sovietų Sąjungos, bet jo žmonai ir sūnui Įgoriui vis neleido išvykti iš SSRS. F. Olafssonas atidėjo pasaulio čempionato mačo tarp V. Korčnojaus ir A. Karpovo, kuris turėjo prasidėti rugsėjo 19 d. pradžią, tam, kad Sovietai išleistų V. Korčnojaus sūnų ir žmoną.[7] Už tai F. Olafssonas užsitraukė Sovietų rūstybę: jie 1982 m. per FIDE prezidento rinkimus balsavo už tuometinį FIDE viceprezidentą Florencijų Kampomanesą.

Vienintelis iš FIDE prezidentų savo kadencijos metu žaisdavo šachmatų varžybose.[8]

Po FIDE prezidento[taisyti | redaguoti kodą]

Pralaimėjęs 1982 m. FIDE prezidento rinkimus, F. Olafssonas dirbo Islandijos parlamento sekretoriumi ir šachmatais žaidė rečiau. Išėjęs į pensiją pradėjo, laikas nuo laiko, pasirodyti šachmatų turnyruose: 2003 m. greitaisiais šachmatais žaidė veteranų mačą prieš Bentą Larseną ir jį laimėjo rezultatu 5:3: 2013 m. vasario mėn. – žaidė Reikjaviko atvirajame šachmatų turnyre, kurį, kartu su J. Timanu, buvo laimėjęs dar 1976 m.[9] Jis ir toliau dalyvauja Islandijos šachmatų gyvenime.[10]

Asmeninis gyvenimas.[taisyti | redaguoti kodą]

Vedęs ir turi dvi dukras.

Šachmatai[taisyti | redaguoti kodą]

Žaidimo stilius[taisyti | redaguoti kodą]

Šachmatininkas, žaidžiantis aktyviu poziciniu stiliumi ir nevengiantis sudėtingų padėčių.[2]

Debiutai[taisyti | redaguoti kodą]

F. Olafsonas paprastai į 1.e4 žaisdavo siciliškąją gynybą, o į 1.d4 – Nimcovičiaus gynybą. Baltaisiais dažniausiai – anglišką pradžią, nors pirmu ėjimu žaisdavo ir 1.d4 arba 1.e4.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Išorinės nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Sporto pozicijos
Prieš tai:
Max Euwe
FIDE Prezidentas
1978–1982
Po to:
Florencio Campomanes