François Gérard

F. Žeraro portretas (1890, aut. A. Ž. Gro)

Fransua Žeraras (pranc. François Gérard, 1770–1837 m.) – Prancūzijos klasicizmo dailininkas.

Biografija

Fransua Paskalis Simonas Žeraras (piln. François-Pascal-Simon Gérard) gimė 1770 m. gegužės 4 d. Romoje. Jo tėvas buvo prancūzas, motina − italė. F. Žeraras augo Romoje ir būdamas 12 metų su šeima persikėlė į Paryžių, kur mokėsi pas skulptorių Ogiusteną Pažu (Augustin Pajou). Būdamas 16-os metų įstojo mokytis pas pirmaujantį to meto dailininką Ž. L. Davidą. 1791 m. Ž. L. Davidas jį pasirinko asistentu. Po tėvų mirties 1793 m. Fransua Žeraras dirbo knygų iliustravimo srityje padedamas miniatiūristo Jean-Baptiste Isabey, kuris 1796 m. užsakė jam savo ir dukters portretą, kuriuo F. Žeraras išgarsėjo. 1798 m. paveikslas „Kupidonas ir Psichė“ užtvirtino F. Žeraro autoritetą tarp to meto dailės užsakovų. Dailininkas patraukė Napoleono I dvaro dėmesį, konkuravo su Ž. L. Davidu dėl portretų užsakymų. Tapyboje F. Žeraras imitavo Ž. L. Davido klasicistinį stilių papildydamas paveikslus svajingumo nuotaika. Dailininkas sėkmingai pergyveno visus Prancūzijos revoliucijos perversmus. Po restauracijos karalius Liudvikas XVIII 1819 m. jam suteikė barono titulą. Vėliau jį rėmė Karolis X, kurio valdymo metu dailininkui buvo suteikta galimybė dekoruoti Paryžiaus Panteoną. Fransua Žeraras mirė 1837 m. sausio 11 d. Paryžiuje.

Darbų galerija

• 
  „Kupidonas ir Psichė“ (1798, Luvras)
• 
  „Marija Leticija Ramolino“ (1802, privatus rinkinys)
• 
  „Napoleonas Bonapartas, pirmasis konsulas“ (1803, Kondė muziejus, Šantiji)
• 
  „Austerlico mūšis“ (1810, Versalio rūmai)

Šaltiniai

• Encyclopaedia Britannica
• J. Paul Petty muziejus