Firnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Firnas (senąja aukštaičių vokiečių kalba firni – pernykštis, senas) – grūdėtas, susisluoksniavęs ir iš dalies susikristalizavęs sniegas, išsilaikęs bent vienerius metus. Tarpinė stadija tarp sniego ir ledo.

Susidaro sniegui aptirpstant ir vėl sušalant, kai firno grūdelių tankis, suyrant snaigių kristalinei struktūrai, padidėja iki 0,3-0,5 g/cm³. Apatinius firno sluoksnius slegia iškritęs naujas sniegas, o senesnis suslėgtas sniegas sušąla su vandeniu, įsisunkusius iš viršutinių sniego sluoksnių irpersikristalizuoja. Iš firno susidaro balkšvas firninis ledas, kurio tankis siekia 0,80-0,85 g/cm³, o iš jo – ledynas. Ledyno skaidraus kristalinio ledo tankis siekia 0,88-0,91 g/cm³. ^[1]

Sritis, kurioje susidaro firnas, vadinama firniniu baseinu arba ledyno mitybos sritimi. Ledynų viršūnės paprastai sudarytos iš firno, po kuriuo slūgso firninis ledas, o po šiuo – glečeris. Antarktidoje firno sluoksnis siekia 100 m. Drėgnas firnas kalnuose gali sukelti lavinas, pasižyminčias galinga griaunančia jėga ir cementuojančiomis savybėmis.

[taisyti] Šaltiniai

1. ↑ Kęstutis Kilkus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, VI t. 116 psl.