Mary Shelley

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Mary Shelley
MaryShelleyEaston3.jpg
Mary Shelley Reginaldo Eastono portrete 1820 m.
Gimė: 1797 m. rugpjūčio 30 d.
Londonas, Didžioji Britanija
Mirė: 1851 m. vasario 1 d. (53 metai)
Londonas
Tautybė: Didžioji Britanija
Tėvas: William Godwin
Motina: Mary Wollstonecraft
Sutuoktinis(-ė): Percy Bysshe Shelley
Veikla: rašytoja
Sritis: gotikinis romanas, fantastika, esė
Žinomas už: viena iš mokslinės fantastinės literatūros pradininkių, Frankenšteino personažo autorė
Commons-logo.svg Vikiteka: Mary ShelleyVikiteka

Mary Shelley, Mary Wollstonecraft Godwin (g. 1797 m. rugpjūčio 30 – m. 1851 m. vasario 1 d.) – anglų rašytoja, kūrusi romanus, apsakymus, esė, biografijas, kelionių literatūrą. Labiausiai išgarsėjusi gotikiniu romanuFrankenšteinas, arba Šiuolaikinis Prometėjas“ (Frankenstein; or, The Modern Prometheus). Laikoma viena iš mokslinės fantastinės grožinės literatūros pradininkių.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Mary Shelley gimė garsioje šeimoje. Jos tėvas William Godwin buvo žymus anarchistas, filosofas, rašytojas ir žurnalistas, motina Mary Wollstonecraft – rašytoja, feministė, filosofė. Rašytojos motina mirė dėl sepsio praėjus vos 10 dienų nuo Mary gimimo. Jos sutuoktinis Percy Bysshe Shelley – vienas didžiųjų XIX a. anglų poetų, kurio darbus redagavo, leido ir ji pati. Jos meilės su Percy pradžia buvo audringa: turėdama vos 16 metų, su poetu, palikusiu po nelaimingos meilės savo pirmąją žmoną, buvo pabėgusi į Prancūziją. Po to Godvinas jų nebenorėjo matyti. Už poeto Mary ištekėjo, kai nusižudė jo žmona. Kai 1822 m. nuskendo jos vyras, rašytoja grįžo į Angliją. Garsėjo ir jos netikros seserys: skandalingai nusižudžiusi Fanny Imlay bei Claire Clairmont, susilaukusi dukters nuo žymaus poeto Lordo Bairono.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Rašytoja Richardo Rothwello portrete 1840 m.

Kertinį romaną „Frankenšteinas, arba Šiuolaikinis Prometėjas“, susilaukusį neįtikėtinos sėkmės ir davusį pradžią fantastikos žanrui, M. Shelley parašė būdama vos devyniolikos metų. Po poros metų, 1818-aisiais, kūrinys buvo Londone pirmąsyk publikuotas anonimiškai. M. Shelley vardas atsirado tik ant trečiojo leidimo 1831 m. Romano pavadinimas siejamas su pagrindinio personažo mokslininko pavarde. Jis išmoko sukurti didesnį ir galingesnį žmogų. Šis antžmogis vadintas „The Creature“ („Būtybė“). Iš lavonų dalių sukurta gyva pabaisa sunaikina savo kūrėją. Romanas iškart susilaukė sėkmės ir iki šiol neprarado populiarumo. Jo pagrindu pastatyta daug pjesių ir įvairių filmų. Sukurti legendinę „Būtybę“ paskatino, jos pačios teigimu, susapnuotas košmaras: „Mano vaizduotė spontaniškai apsėdo mane ir nuskraidino už įprastų minčių ribų... Pamačiau išbalusį velniškų menų studentą ir šlykštų fantomą, kuris kažkokio įtaiso pagalba pradėjo rodyti gyvybės ženklus, tada judėti, tačiau nelyginant pusiau gyvas“3. Šį sapną M. Shelley regėjo vizito pas šeimos draugą poetą Lordą Baironą prie Ženevos ežero metu. Neišdildomą įspūdį paliko ir jo metu skaityta vokiečių siaubo pasakų antologijos „Vaiduoklių knyga“ („Das Gespensterbuch“).

Būdama 26 metų, M. Shelley išleido antrąjį romaną „Valperga“. Ji taip pat rašė eilėraščius, apsakymus, biografijas bei kelionių literatūrą. Šešių savaičių kelionės istorijoje (1817 m.) ji vaizdžiai pasakoja apie savo ir Percy klajones po Europą pabėgus iš namų. Romano „The Last Man“ veiksmas vyksta ateityje, jame pasakojama apie žmonijos žlugimą.

Be Frankenšteino, kiti rašytojos sukurti romanai:

  • Mathilda“ (1819),
  • Valperga; or, The Life and Adventures of Castruccio, Prince of Lucca“ (1823),
  • The Last Man“ (1826),
  • The Fortunes of Perkin Warbeck“ (1830),
  • Lodore“ (1835),
  • Falkner“ (1837).

Kelionių aprašymai:

  • History of Six Weeks' Tour through a Part of France, Switzerland, Germany, and Holland, with Letters Descriptive of a Sail round the Lake of Geneva, and of the Glaciers of Chamouni“ (1817),
  • Rambles in Germany and Italy, in 1840, 1842, and 1843“ (1844).

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Mary Wollstonecraft Shelley. „Introduction“ Frankenstein. Charlottesville“, – VA: University of Virginia Library, 1999.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]