Gilgamešo epas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Viena iš Gilgamešo epo lentelių
Epo dantiraščio lentelės

Gilgamešo epas – Babilono epas apie mitinį Uruko karalių Gilgamešą, vienas ankstyviausių žinomų literatūros kūrinių. Epą sukūrė ir užrašė šumerai, jį atkartojo babiloniečiai, o vėlesniais amžiais jis tapo daugelio tautų mitu.

Išsamiausia išlikusi epo versija užrašyta ant 12 molinių lentelių, rasta VII amžiaus Asirijos karaliaus Ašurbanipalo bibliotekos griuvėsiuose Ninevijoje. Jos priskiriamos maždaug 650 m. pr. m. e. laikotarpiui. Dar vėliau rasta 2000 m. pr. m. e. lentelių su šio epo fragmentais. Kalbos analizė leidžia spėti, kad pasakojimas buvo sueiliuotas iki 2000 m. pr .m. e. (iš ankstesnių šaltinių). Laikoma, kad šumerų dantiraštis atsirado apie 3300 m. pr. m. e. Yra išlikę senieji epo fragmentai keturiomis kalbomis: šumerų, akadų, hetitų ir churitų. Jame aprašomo Tvano versija turi savų liudijimų, tačiau tarp jų ir Biblijos yra nemažai bendrumų.

Epo pagrindinis veikėjas yra mitologinis karalius Gilgamešas, kuris galėjo būti istorinis asmuo. Šumero karalių sąraše jis priklauso pirmajai Uruko dinastijai, karaliavo neįtikėtinai ilgus 126 metus, kaip ir buvo priimta Karalių sąraše minint pirmųjų biblinių karalių valdžios trukmės laikotarpius.

Epas[taisyti | redaguoti kodą]

Gilgamešo epo teatrinio pastatymo plakatas

Karalius Gilgamešas pasistengė perimti prieš Tvaną turėtas žinias – jis ant akmens plokščių surašė visus savo darbus, tarp kitų paminėdamas ir pastatytą Uruko gynybinę sieną, šventyklą deivei Ištar. Tačiau pasižymėjo despotišku valdymu, todėl jo pavaldiniai kreipėsi į dievus, kurie sukūrė jam lygiavertį varžovą Enkidu. Tačiau po dvikovos Enkidu tampa Gilgamešo bendražygiu daugeliui pavojingų nuotykių. Vėliau Enkidu žūsta. Įrašas XI lentelėje:

„Apie viską regėjusį ligi krašto pasaulio…
Apie pasiekusį išmintį, numačiusį viską.
Paslaptis jis regėjo, tai kas paslėpta, žinojo,
Atnešė mums žinią apie laiką iki Tvano…
Du trečdaliai dievas, vienas – žmogus…
Aruru… Anu atgamą širdy sau sutvėrė,
Nusiplovė rankas, atgnybė molio, sviedė į žemę.
Nulipdė Enkidu… naktovidžio padarą, karį Ninurtos…“

Epe pasakojama kaip dievai bando pražudyti žmones, siųsdami jiems tvaną. Tačiau išminties dievas vienam žmogui pažada amžiną gyvenimą, jei jis pastatys laivą ir išgelbės žmoniją. Žmogus dievo paklauso ir pastato laivą, išsigelbėja pats su žmona ir dar išgelbėja po porą iš kiekvienos gyvulių rūšies.

Po tvano žemėje sukuriama karalystė. Ją valdo Gilgamešas. Jį įsimyli meilės ir karo deivė Inana, tačiau Gilgamešas deivę atstumia, nes ji turėjo daugybę meilužių. Inana nužudo Gilgamešo draugą, ir Gilgamešą apima mirties baimė. Jis nori tapti nemirtingu. Karalius prisimena, jog kitoje Mirties jūros pusėje gyvena nemirtingas žmogus. Gilgamešas nuvyksta pas tą žmogų ir iš jo sužino, kad jūros dugne auga nemirtingumą suteikiantis augalas. Gilgamešas neria į gilumą, randa augalą. Tačiau vos tik jam išnirus iš vandens, augalą nugvelbia gyvatė. Gilgamešui telieka likusį gyvenimą mėgautis šlove.

Liudijimų istoriniuose tekstuose palyginimai
Pradžios knyga Gilgamešo epas
Apie Tvaną
Tvano kilimo priežastis Žmonijos nuodėmingumas Žmonijos nuodėmingumas
Tvano dydis Visuotinis Visuotinis
Tvano būdas Gelmių vandenys ir smarkus lietus Smarkus lietus
Tvano trukmė Ilga (per 40 parų) Trumpa (6 paros)
Kam taikoma Visai žmonijai Vienam miestui ir visai žmonijai
Skyrė Jahvė Dievų susirinkimas
Išgelbėtojas Teisusis Nojus Teisusis Utnapištimas
Kaip buvo pranešta Tiesiogiai Sapne
Apie laivą
Laivo aukštis Skiriasi pasakojimai Skiriasi pasakojimai
Patalpų kiekis Keletas Keletas
Durų kiekis 1 1
Langų kiekis Bent vienas Bent vienas
Išorės apsauga Derva Derva
Laivo forma Stačiakampis Kvadratinis
Žmonės laive Tik šeima Šeima ir keli kiti
Kiti keleiviai Visos gyvūnų rūšys Visos gyvūnų rūšys
Kaip ieškota sausumos? Išleisti paukščiai (varnas ir trys balandžiai) Išleisti paukščiai (balandis, kregždė ir varnas)
Laivo prisišvartavimo vieta Ararato kalnas Nisiro kalnas (Araratas nuo Nisiro yra už 300 mylių)

Populiariojoje kultūroje[taisyti | redaguoti kodą]

Per visą epo gyvavimo istoriją pateikta daugybė teksto ar atskirų lentelių vertimų versijų ar perpasakojimų. Mokslo ir populiariojoje literatūroje pirmauja sąsajų su Biblija (ypač Tvano epizodu) tema. Istorinio senovės teksto gyvybingumą liudija daugybė šiuolaikinių kūrinių, perteikiančių šio epo variacijas. Pvz., 1986 m. išleistas kanadiečio rašytojo Alaino Gagnono (g. 1938 m.) romanas „Gilgamešas“. Sukurta daug spektaklių, muzikos ir teatro kūrinių mito apie Gilgamešą tema.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Gilgamešo epas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikiteka