Eleonora Ravickienė

Eleonora Chainauskaitė-Ravickienė (1916 m. sausio 24 d., Junkūnai – 2004 m. sausio 6 d.) – Lietuvos kraštotyrininkė, nusipelniusi mokytoja, visuomenininkė.

Biografija

1935 m. baigė Rokiškio gimnaziją, 1938 m. – vokiečių kalbos studijas Klaipėdos pedagoginiame institute. Baigusi studijas mokytojavo Klaipėdos krašte, vėliau Kuršėnuose. Gelbėdamasi nuo karo, persikėlė mokytojauti į Kantaučius, Plungę. Dirbo vakarinėje bei Plungės 3-ojoje vidurinėje mokykloje. Vėliau dėstė vokiečių ir prancūzų kalbas Statybos technikume. Aktyviai dirbo visuomeninį darbą. Septynerius metus buvo Plungės Raudonojo Kryžiaus draugijos pirmininkė, įkūrė medicinos seserų kursus.

Kraštotyros veiklą pradėjo pokaryje, gyvendama Plungėje. Dirbdama Statybos technikume, įsikūrusiame Plungės dvare, pradėjo rinkti dvaro istoriją, įkūrė kraštotyros muziejų. Parašė dvi knygas, straipsnių Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos spaudoje. Savo darbų ir asmeninį archyvą padovanojo Žemaičių dailės muziejui.

Šeima

Vyras – Jonas Ravickas, vaikai – Jonas ir Regina.

Bibliografija

• „Atsisveikinimas su Tėvyne“ (1992 m.)
• „Šimtmečių takais“ (1997 m.)

Pripažinimas

• Plungės miesto garbės pilietė;
• 1994 m. – Prancūzijos ambasadoriaus Philip de Suremain padėka už įnašą į lietuvių-prancūzų draugystę;
• 1996 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medalis už nuopelnus Lietuvos kultūrai;
• 2002 m. – Lenkijos Respublikos medalis „Už nuopelnus lenkų kultūrai“.