Elektrolitas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Elektrolitas (elektro… + gr. lytos 'ištirpęs') – cheminis junginys (druska, bazė, rūgštis), kuris ištirpintas poliniame tirpiklyje (pvz., vandenyje) ar išlydytas, disocijuoja į jonus ir praleidžia elektros srovę. Srovės tekėjimas elektrolite yra susijęs su medžiagos pernešimu ir cheminiais kitimais ant elektrodų.
Literatūra [taisyti]
- Elektrolitų tirpalai, Enciklopedinis žinynas, Henrikas Cesiulis, Vytautas Skučas, Vilniaus universiteto leidykla, 2000.