Elektrinis ungurys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Electrophorus electricus
Electric eel Electrophorus electricus.jpg
Elektrinis ungurys (Electrophorus electricus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Antklasis: Žuvys
(Wikispecies-logo.svg Pisces)
Klasė: Kaulinės žuvys
(Wikispecies-logo.svg Osteichthyes)
Būrys: Elektražuvės
(Wikispecies-logo.svg Gymnotiformes)
Šeima: Peiliauodegiai unguriai
(Wikispecies-logo.svg Gymnotidae)
Gentis: Elektriniai unguriai
(Wikispecies-logo.svg Electrophorus)
Rūšis: Elektrinis ungurys
(Wikispecies-logo.svg Electrophorus electricus)

Elektrinis ungurys (lot. Electrophorus electricus) – elektražuvių (Gymnotiformes) būrio gėlavandenė žuvis. Paplitusi Pietų Amerikos tropikų upėse. Generuoja iki 600 V elektros srovę.

Kūnas gyvatiškas (cilindriškas, ilgas), siekia iki 2 m ilgį ir 20 kg svorį. Tamsiai pilkos arba rudos spalvos su gelsva ar oranžine papilve. Neturi žvynų, pelekų. Patinai daug mažesni už pateles. Nepaisant pavadinimo, elektrinis ungurys labiau giminingas šamams, o ne unguriams. Turi elektrocitais užpildytus elektros organus, kurie geba generuoti aukšto ir žemo dažnio elektros signalus. Kuomet žuvis atranda maistą, smegenų signalai išleidžia jonų kanalus, leidžiančius tekėti natriui ir akimirksniu pakeičiančius poliariškumą. Dėl staigios elektros potencialų kaitos susidaro elektros srovė. Apie 5000–6000 elektros ląstelių, esančių ungurio organizme, pajėgios sukelti elektros smūgį, kurio įtampa 600 V, o krūvis 1 A. Dėl labai trumpos iškrovos trukmės (<2 ms), labai mažai tikėtina, kad elektrinis ungurys galėtų mirtinai sužaloti suaugusį žmogų.

Elektriniai unguriai gyvena Amazonės ir Orinoko baseinuose – salpose, pelkėse, šlapynėse, mažuose stovinčio vandens upeliuose, užutėkiuose. Įsikuria dumblinguose vandens telkinių dugnuose. Maitinasi vėžiagyviais, smulkiomis žuvimis ir mažais žinduoliais. Sausuoju laikotarpiu patinai iš savo seilių sukuria lizdą, į kurį patelė padeda ~3000 ikrų.

Elektrinį ungurį sugauti sudėtinga, nes gindamasis jis nuolat leidžia elektros srovę ir tampa nepavojingas tik išsikrovus elektros organams.