Drumstis (astronomija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Drumstis tai žvaigždės evoliucijos stadija, kuomet konvekcijos zona nusileidžia iki žvaigždės sluoksnių, kuriuose vyksta branduolių sintezės reakcijos. Tada reakcijų produktai susimaišo su žvaigždės išorinių sluoksnių medžiaga ir tampa stebimi žvaigždės spektre.

Pirmoji drumstis įvyksta, kai pagrindinės sekos žvaigždė atsiduria raudonųjų milžinių sekoje. Tuomet žvaigždės spektre bus stebimas 12C/13C bei C/N santykio sumažėjimas, taip pat sumažės stebimos ličio ir berilio gausos.

Antroji drumstis vyksta 4 – 8 Saulės masės žvaigždėse. Kada helio degimas žvaigždės šerdyje baigiasi, konvekcija pakelia į paviršių CNO ciklo produktus.[1] Šios drumsties metu padidėja 4He ir 14N gausos, ir sumažėja 12C ir 16O gausos.[2]

Trečioji drumstis prasideda, kai žvaigždei pasiekus asimptotinę seką įvyksta helio žybsnis sluoksnyje, kur dega helis. Šios drumsties metu helis, anglis ir s-proceso elementai iškeliami į žvaigždės paviršių. Žvaigždėje bus stebima anglies gausos atžvilgiu deguonies padidėjimas ir ji taps anglingąja žvaigžde. [2]

Drumsčių numeracija neatspindi nuoseklumo žvaigždžių evoliucijos etapuose. Todėl, pavyzdžiui, mažos masės žvaigždėse evoliucijos metu įvyks tik pirmoji ir trečioji drumstis, bet nebus antrosios.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lambert, D. L. (1992). “Observational Effects of Nucleosynthesis in Evolved Stars”, Elements and the Cosmos. University of Cambridge, 92–109.
  2. 2,0 2,1 Kwok, Sun (2000). The origin and evolution of planetary nebulae. Cambridge University Press.