Disbakteriozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Disbakteriozė arba disbiozė (gr. dys, lot. dis – priešdėlis, reiškiantis neigimą, priešingumą + bakterija) – žarnyno mikrofloros sudėties ir savybių pasikeitimas.

Disbakteriozė dažniausiai atsiranda, kai vartojami chemoterapiniai vaistai, ypač antibiotikai, citostatikai, imunosupresantai, nes daugelis jų slopina arba naikina organizmui reikalingas bakterijas. Pvz., plataus veikimo spektro antibiotikai sunaikina ne tik ligos sukėlėją, bet ir natūralią mikroflorą. Todėl įsigali toksigeniški, nepalankiai virškinamąjį traktą veikiantys mikrobai. Disbakteriozė gali atsirasti sergant kai kuriomis lėtinėmis virškinamojo trakto, infekcinėmis ligomis, po salmoneliozės, po rentgenoterapijos, jonizuojančiosios spinduliuotės.

Dėl disbakteriozės sutrinka maisto medžiagų virškinimas, pasisavinimas. Disbakteriozei būdingas tuštinimosi sutrikimas - ligonis dažnai viduriuoja, kartais užkietėja viduriai, jam pučia pilvą, juntamas nemalonus skonis burnoje. Gali prasidėti mažakraujystė, stomatitas.

Ligonis gydomas vaistais, atkuriančiais natūralią mikroflorą ir slopinančiais patogeninius mikrobus, vitaminais, dieta.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Disbakteriozė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 7 psl.