Salmoneliozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Salmoneliozė – ūmi infekcinė žarnyno liga, kurią sukelia salmonelių genties bakterijos, pasireiškianti dažniausiai gastrointestinine (rečiau generalizuota) forma. Šios bakterijos sukelia plonosios žarnos uždegimą, todėl liga paprastai pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Tai zooantroponozė.

Etiologija[taisyti | redaguoti kodą]

Salmonelės priklauso Enterobacteriaceae šeimai. Tai judančios G (-) (Gram neigiamos) lazdelės. Sporų, kapsulių nesudaro. Labiausiai paplitę S. Typhimurium, S. derby, S.infantis, S.enteritidis.

Salmonelės atsparios išorinei aplinkai (vandenyje išbūna gyvybingos 2 mėn., dirvožemyje 4-5 mėn., kambario dulkėse 3 mėn., sausose išmatose 2-4 metus). Mėsos produktuose gali daugintis (esti mikrobai ir jų toksinai) net mažesnėje nei kambario temperatūroje. Jautrios dezinfekcinėms medžiagoms. Mėsą virinti reikia ne mažiau 2 val. (mikrobai žūna esant 60 °C, o toksinai – atsparesni).

Epidemiologija[taisyti | redaguoti kodą]

Infekcijos šaltinis – naminiai gyvuliai (kiaulės, karvės, katės, šunys, paukščiai – daugiausia S. enteritidis), laukiniai žvėrys, graužikai (pelės, žiurkėsS. typhimurium), žuvys, vandens paukščiai (antys, žąsys). Salmonelės randamos jų žarnyne. Žmogus, kaip infekcijos šaltinis, turi reikšmės daugiausia vaikams (ypač jaunesniems). Ypač pavojingi tie, kurie išskiria mikrobus (bakterijų nešiotojai): mėsos pramonės, maitinimo įstaigų darbuotojai. Galima užsikrėsti nuo personalo ar vaikų (per nešvarias rankas). Naujagimiui infekcijos šaltinis gali būti motina.

Perdavimo keliai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Oralinis. Infekuoti maisto produktai (mėsos faršas, paštetas, dešros, pieno produktai, kiaušiniai, vaisiai, daržovės, pusfabrikačiai, padažai, vaikų mišiniai). (Apkrečiami produktai, kai: neteisingai skerdžiamas gyvulys; skerdžiant nesveikus gyvulius; dedant užkrėstą mėsą su neužkrėsta; virta ir ne mėsa apdorojama tais pačiais įrankiais, nepakankamai apdorojami.) Maisto produktuose salmonelės greitai dauginasi, kaupiasi dideliais kiekiais. Suserga žmonės, valgę tą patį produktą, dideli protrūkiai vasarą.
  • Kontaktinis. Jaunesniems vaikams (personalo rankos, slaugos priemonės).
  • Per vandenį.
  • Manoma, kad stacionare galima užsikrėsti oro – lašeliniu būdu.

Būna hospitalinė infekcija (vaikų įstaigose, gimdymo namuose, infekciniuose skyriuose). Sukelia „hospitaliniai štamai“; būdinga: didelis užkrėčiamumas, greitas plitimas, sunki eiga.

Imlumas. Priklauso nuo sukėlėjo kiekio; Ypač imlūs vaikai iki 2 m. 7- 10 m. vaikų imlumas toks kaip suaugusių.

Imunitetas. Kraujyje kaupiasi imunoglobulinai (Ig) jie neutralizuoja endotoksiną, bet ne mikrobus. Ląstelinis imunitetas garantuoja pilną salmonelių eliminaciją 4-6 savaitę. Esant ląstelinio imuniteto nepakankamumui, galimas lėtinis salmonelių nešiojimas su paūmėjimais ir recidyvais. Vietinis imunitetas: žarnyne padaugėja sekrecinių Ig, lizocimo, fermentų. Imuniteto trukmė 5-6 mėn. Imunitetas tipospecifinis.

Patogenezė.[taisyti | redaguoti kodą]

Mikrobai su toksinu patenka į skrandį (čia gali būti ir sunaikinti), po to į žarnyną, patenka į pilvo limfmazgius --> juose dauginasi (tai atitinka infekcinį periodą) --> žūvant bakterijoms atsipalaiduoja toksinas, jis sukelia organizmo intoksikaciją, plečia kraujagysles, skatina druskų ir vandens pašalinimą ir sukelia sekrecinę diarėją (viduriavimą). Kadangi salmonelės gerai išsilaiko makrofaguose, galimi recidyvai, ilga persistencija, lėtinis nešiojimas.

Kartais bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Tokiu atveju negydant liga gali baigtis mirtimi.

Klinika[taisyti | redaguoti kodą]

Inkubacinis periodas – kelios valandos (6-13) – kelios dienos (5-7) užsikrėtus kontaktiniu keliu.

Tipinės formos: Gastrointestininė forma (dažniausia). Jos sindromai labai įvairūs.

Vaikams >3 metų dažnai būna ūmi pradžia ir gastrito požymiai: pakartotinis vėmimas, pakyla temperatūra (38- 40oC), bendras silpnumas, pilvo skausmai, liežuvis apveltas, sausokas, galima saikingai išreikšta eksikozė (skysčių praradimas). Dažnai po gastritinio sindromo būna gastroenteritas: – gastrito požymiai + gausus viduriavimas skystomis žaliomis dvokiančiomis išmatomis, priepuoliniai pilvo skausmai); kai kuriems neurotoksikozė (karščiavimas, sąmonės netekimas, traukuliai, endotoksinis šokas – krinta kraujospūdis, cianozė (mėlynuoja), šaltos galūnės).

Sunkesnė ligos eiga būna kūdikiams, mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei asmenims su nusilpusia imunine sistema.

Komplikacijos:[taisyti | redaguoti kodą]

  • disbakteriozė;
  • vietinis peritonitas (pilvaplėvės uždegimas);
  • vidurių nepraeinamumas;
  • šokas;
  • inkstų funkcijos nepakankamumas;
  • anemija;
  • miokarditas;
  • pneumonija;
  • otitas;
  • hepatitas.

Gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Hospitalizacija priklauso nuo ligos sunkumo.

  • Atstatyti netekto skysčio kiekį – geriamieji (Gastrolit, Rehidron) arba intraveniniai (tik gydytojo priežiūroje) tirpalai (oralinė/ parenterinė rehidratacija);
  • Dieta – riboti riebalus, duoną;
  • Skrandžio plovimas;
  • Esant neurotoksikozei – manitolis, karščiavimą mažinantys, prieštraukuliniai vaistai;
  • Antibiotikai – sulfonamidai (biseptolis);
  • Vitaminai;
  • Būklei pagerėjus – kasos fermentai, bifido bakterijos;
  • Viduriavimo slopinti nereikia.

Profilaktika.[taisyti | redaguoti kodą]

Tik nespecifinė:

  • Sanitarinis – higieninis režimas;
  • Mėsos atitinkamas apdorojimas;
  • Paukščių kiaušinių teisingas ruošimas ir laikymas;
  • Maisto produktų šviežumo užtikrinimas.

Vikiteka