Stomatitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Stomatitas (lot. Stomatitis) – burnos gleivinės uždegimas. Dažniausiai atsiranda sergant kita liga: tymais, vėjaraupiais, skarlatina, raudoniuke, dizenterija, difterija, gripu, kvėpavimo organų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Ūminį katarinį stomatitą gali sukelti gripas. Paburksta ir parausta burnos gleivinė, skauda burną, teka seilės. Dantys, dantenos ir liežuvis apsitraukia apnašomis, liežuvio speneliai paburksta, jo šonuose ir skruosto gleivinėje matyti dantų atspaudų. Padidėja kaklo ir pažandiniai limfmazgiai.

Opinį nekrozinį stomatitą sukelia gripas, širdies ir kraujagyslių ligos, stresas, organizmo išsekimas, pervargimas, peršalimas, burnos užkrėtimas, gleivinės sužeidimas aštriu išgedusio danties kraštu, dantų akmenys, kai kurie vaistai. Pažeisti audiniai nekrozuoja. Iš pradžių apima silpnumas, skauda galvą, truputį karščiuojama, peršti burną. Vėliau temperatūra pakyla, didėja limfmazgiai, smarkiai teka seilės, skauda burną (dėl skausmo negalima valgyti).

Medikamentinį alerginį stomatitą sukelia kai kurie vaistai. Šis stomatitas pasireiškia labai įvairiai. Burnos gleivinė gali vien parausti ir paburkti, arba kartu ją išberia pūslės ir pūslelės, o kartais pažeidžiama ir oda. Šis stomatitas gali sparčiai plisti ir vis nykti.

Herpinį stomatitą sukelia herpesvirusai. Susergama staiga: labai pakyla temperatūra, skauda burną kalbant ar valgant. Gleivinė parausta, joje atsiranda pūslelių, jos greitai plyšta, susidaro erozijų ir nedidelių opelių.

Grybelinį stomatitą dažniausiai sukelia mielagrybių genties grybeliai - balkšvagrybiai. Tokiu stomatitu dažnai serga kūdikiai. Gydoma stomatitą sukėlusi liga, šalinamas alergenas. Vaistais mažinamas gleivinės jautrumas. Ji tepama švelniais priešuždegiminiais tepalais ir skalaujama. Skiriama vitaminų B1, B2, C, PP. Patartina valgyti skystą, šiltą, švelnų maistą.