Deimas (palydovas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Deimas
Deimos-viking1.jpg
Atradimas
Atradėjas: Asaph Hall
Atrastas: 1877 m. rugpjūčio 12 d.
Orbitos charakteristikos
Didžioji pusašė: 23 460 km
Ekscentricitetas: 0,0002
Apskriejimo
periodas:
1,262 d.
Vidutinis greitis
orbitoje:
0,22 km/s
Posvyris: 0,93° (į Marso ekvatorių)
27.58° (į ekliptiką)
Planetos palydovas: Marso
Fizinės charakteristikos
Vidutinis skersmuo: 12,6 km (15,0×12×10,4)
Masė: 2,244×1015 kg
Vidutinis tankis: 2,2 g/cm³
Laisvojo kritimo
pagreitis:
3,9 mm/s²
Pabėgimo greitis: 6,9 km/s
Albedas: 0,07
Atmosferos charakteristikos
Atmosferos neturi

Deimas – vienas iš dviejų Marso gamtinių palydovų, pavadintas senovės graikų dievo Deimo vardu. Deimas mažesnis ir labiau nutolęs nuo planetos nei Fobas.

Atradimas[taisyti | redaguoti kodą]

Anglų rašytojas Džonatanas Sviftas (1667 m. – 1745 m.), 1726 m. išleisto kūrinio „Guliverio kelionės“ trečiojoje dalyje aprašo skraidančią Laputos salą, kurios astronomai labai tiksliai nuspėję Marso palydovų skaičių ir orbitas. Kūrinys išleistas daugiau nei prieš šimtą metų iki Marso palydovų atradimo.

Deimą, kaip ir kitą Marso palydovą Fobą, atrado amerikiečių astronomas Asaph Hall 1877 metų rugpjūčio 12 d. 7 val. 48 min. Grinvičo laiku.

Pavadinimą šiam Marso palydovui pasiūlė suteikti Itono koledžo (D. Britanija) mokslininkas Henris Madanas (Henry Madan, 1838–1901 m.).

Charakteristikos[taisyti | redaguoti kodą]

Deimas, mokslininkų nuomone, greičiausiai yra asteroidas, nutolęs nuo Jupiterio planetos tiek, kad pateko į Marso gravitacijos lauką ir pradėjo skrieti apie jį. Tiesa, ši hipotezė yra gana diskutuojama mokslininkų tarpe. Bet, kita vertus, Deimas savo matmenimis ir nesferine forma yra gana panašus į kitus asteroidus. Jo matmenys yra maždaug 15×10×12 km.

Deimas sudarytas iš anglinių uolienų, panašių į C tipo asteroidų, ir ledo. Jo paviršiuje yra kraterių, tačiau jis yra pastebimai lygesnis nei Fobas. Dviejų didžiausių kraterių, pavadintų Svifto ir Voltero pavadinimais, skersmuo yra apie 3 km.

Žiūrint iš Deimo, Marsas būtų 1000 kartų didesnis ir 400 kartų ryškesnis už Mėnulį, žiūrint į jį iš Žemės. Marsas užimtų 1/11 dalį dangaus skliauto.

Žiūrint į Deimą iš Marso, šio kampinis skersmuo tebūtų 2,5' ir plika akimi jis atrodytų lyg žvaigždė. Ryškiausiu momentu (kaip Mėnulio pilnatis) jis būtų tokio paties ryškumo kaip Venera, matoma iš Žemės. Kitais atvejais jo ryškumas būtų kaip Vegos žvaigždės, matomos iš Žemės.

Kitaip nei Fobo, kurio orbitinis greitis yra didelis ir kuris pateka vakaruose ir nusileidžia rytuose, Deimas pateka rytuose ir nusileidžia vakarų pusėje. Apskriedamas planetą per 30,5 valandų, atsižvelgiant į tai, kad Marsas apie ašį apsisuka maždaug per 24,5 valandos, Fobą Marso padangėje pusiaujo stebėtojas gali stebėti apie 2,7 dienos.

Dėl to, kad Deimo orbita yra gana artima Marsui ir mažai pasvirusi, lyginant su Marso pusiauju, jo negalima stebėti iš planetos platumų, didesnių nei 82,7°.

Mars transparent.png Marso palydovai
Fobas · Deimas
Commons-logo.svg Vikiteka: Deimas (palydovas) – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka