Dapšių piliakalnis
| Dapšių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Dapšių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Mažeikių rajonas | ||
| Seniūnija | Židikų seniūnija | ||
| Aukštis | 14-15 m | ||
| Plotas | 42 x 11 | ||
| Priešpilis | 35 x 25, gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga - XIII a. | ||
| Žvalgytas | 1948, 1966 | ||
| Tirtas | 1974 m. | ||
| Registro Nr. | A768KP/23947, 23948, 5325/ AR607 | ||
Dapšių piliakalnis ir gyvenvietė (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A768KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR607) – piliakalnis, vadinamas Alkos kalnu ir archeologinė gyvenvietė Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Dapšių kaimo, Dubulio ir Gūžės santakoje su Varduva. Upių santaką dabar užliejęs Varduvos tvenkinys. Pasiekiamas keliu Ukrinai – Kugiai už Nurupio pavažiavus šiaurės rytų kryptimi lauko keliuku į kairę iki galo, yra priekyje.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnį iš trijų pusių juosia upelių slėniai, smarkiai nuplovę jo šlaitus. 100 m ilgio ir 15 m aukščio kyšulio šiaurės rytų dalyje yra 42 x 11 m dydžio aikštelė, kurios pietvakarių pakraštys sutvirtintas apie 1,8 m aukščio ir ties pagrindu 14 m pločio pylimu bei apie 1 m gylio ir 2 m pločio (viršuje) grioviu. Už šio griovio supiltas antras 0,2 m aukščio nuo griovio, 5 m pločio pylimas, kurio 0,4 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į antrą 7 m pločio, 0,3 m gylio griovį. Už šio griovio prasideda erozijos labai apgadintas priešpilio šlaitas. Piliakalnio šiaurės rytų šlaite, 2 m žemiau aikštelės yra 4 m pločio terasa.
Priešpilio aikštelė trikampė, orientuota šiaurės rytų – pietvaarių kryptimi, 35 x 25 m dydžio. Jos pietvakarių krašte supiltas 1 m aukščio, 9,5 m pločio pylimas, kurio išorinis 2 m aukščio šlaitas leidžiasi į 2 m pločio griovį, iš jo likusi terasa. Už jo supiltas antras 2 m pločio pylimas (nuskleistas), kurio išorinis šlaitas – 1 m aukščio. Piliakalnio ir priešpilio šlaitai statūs, 14-15 m aukščio.
Didžiąją piliakalnio aikštelės dalį nuplovė Gūžė, priešpilio pusę – Varduva. Piliakalnis ir priešpilis apardytas XIX a.-XX a. pradžioje čia įrengtų kapinaičių. Piliakalnio šiaurinio šlaito terasoje, maždaug 8 m. žemiau buvo kapinaitės, o jose nedidelė medinė koplytėlė. XX a. pradžioje kapinaitės buvo ir piliakalnio aikštelėje, kur tebestovi akmeninis antkapis su 1908 m. data.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1948 m. ir 1966 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Užtvenkus Varduvą, užliejamoje zonoje atsidūrusio piliakalnio archeologinius tyrimus 1974 m. atliko Lietuvos istorijos instituto archeologai, vadovas Vytautas Daugudis.
Ištyrus 431 m² plotą ir atlikus piliakalnio ištisinį ir priešpilio išilginį pjūvį, rasta I tūkstantmečio pr. m. e. II pusės stulpinės konstrukcijos pastato dalis su 4 m pločio gyvenamąja patalpa ir atviru židiniu, lipdytų brūkšniuotu paviršiumi puodų šukių ir gyvulių kaulų, vėlyvesnių laikotarpių – lipdytos brūkšniuotu, lygiu ir grublėtu paviršiumi keramikos, molinių svarelių, žalvarinių papuošalų, geležinis kirvis. Pylimuose aptikta medinių įtvirtinimų liekanų, akmeninių grindinių.
Pylimo viršūnėje pastebėta smulkių degėsių – buvusių medinių įtvirtinimų pėdsakai. Pylimas supiltas iš tamsiai pilkos spalvos žemės, maišytos su moliu. Apie 0,4 m žemiau pylimo viršūnės jo išorinėje pusėje paliktas 0,7 m pločio, ir 5x10x7 – 15x10x20 cm dydžio akmenų grindinėlis. Galimas dalykas, kad šie akmenys naudoti ant pylimo stovėjusios medinės gynybinės sienos išorinės pusės sutvirtinimui. Panašus, iki 0,8 m pločio akmenų grindinys juosė ir pylimo vidinę papėdę, apie 0,7 m žemiau jo viršūnės. Greičiausiai šis grindinys yra vidinės pylimo pusės sutvirtinimo liekana. Pastebėta, kad I tūkstantmečio viduryje ir antrojoje pusėje pylimas tvirtintas bei taisytas apie 10 kartų. Piliakalnis naudotas iki XIII a.
Tyrimais nustatyta, kad pirmiau priešpilis buvo mažesnis, tik 25 m ilgio. Jis iš išorės buvo apsaugotas pylimo, kuris rekonstruojant priešpilį buvo nukastas, o priešpilio aikštelė praplėsta į išorę dar 10 m, kur supiltas naujas 1 m aukščio, 3 m pločio pylimas, už kurio iškastas 0,5 m gylio, 1 m pločio griovys. Priešpilio pylimas buvo rekonstruotas 3 ar 4 kartus. Vėliausio pylimo viršuje stovėjo 2,5-3 m pločio dviguba medinė gynybinė siena, sudaryta iš įkastų stulpų, prilaikomų gulsčių 15-20 cm skersmens rąstų. Priešpilyje rastas geležinis plačiaašmenis kirvis, žalvarinė segė, akmeninis galąstuvas, žiestos keramikos.
Gyvenvietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnio pietinėje ir pietvakarių papėdėje 1,5 ha plote yra I tūkstantmečio vidurio – XIII a. papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1974 m. Joje ištirta 147 m² plotas, rasta medinės gynybinės užtvaros liekanų, lipdytos ir žiestos keramikos, geležinių peilių, akmeninių galąstuvų, molio tinko, gyvulių kaulų.[1] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Ritinės piliakalnis 8 km | Griežės piliakalnis 7,5 km | Leckavos piliakalnis 8 km |
| |||||||
| Apuolės piliakalnis 34 km Jedžiotų piliakalnis 27 km |
|
||||||||||
| Vadagių piliakalnis 8 km Mikytų piliakalnis 34 km |
Rimolių piliakalnis 17 km Renavo piliakalnis 12,5 km |
Jautakių piliakalnis 7,5 km Daubarių piliakalniai 11 km Gyvolių piliakalnis 29 km | |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Gintautas Zabiela. Dapšių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 50 psl.
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V.,1973,p. 144
- Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.
- V. Daugudis. Dapšių (Mažeikių raj.) piliakalnis. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974 ir 1975 metais. V., 1978. P. 10-20.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Dapšių pilies rekonstrukcija. Dailininkės E. Beinorytės piešinys Archyvuota kopija 2012-08-05 iš Wayback Machine projekto.
- [1]