Chunino departamentas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Chunino departamentas
Departamento de Junín
Peru - Junín Department (locator map).svg
Valstybė: Peru vėliava Peru
Administracinis centras: Huankajas
Provincijos: 9
Apygardos: 123
Prezidentas: Vladimiro Huaroc Portocarrero
Gyventojų (2005 m.): 1 091 619
Plotas: 44 409 km²
Tankumas (2005 m.): 25 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: Chunino departamentasVikiteka

Chunino departamentas (isp. Departamento de Junín, keč. Hunin suyu) yra Peru centrinėje dalyje. Šiaurėje ribojsi su Pasko, rytuose – su Ukajalio, pietuose – su Kusko, Ajakučo, Uankavelikos, vakaruose – su Limos departamentais. Administracinis centras – Huankajas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmieji dabartinio Chunino departamento gyventojai buvo indėnai pumpusai, atkeliavę iš selvos. Vėliau Mantaro slėnyje įsikūrė huankai (vertėsi medžiokle ir gyvulių auginimu) bei čankaiApurimako. Šios gentys aktyviai priešinosi inkams, bet visvien buvo jų nugalėtos (1460 m. Pačakuteko). Tuo tarpu selvoje atskirai vystėsi kampa ir janeša gentys, kurių inkai neužkariavo ir kurios buvo atrastos tik kolonizacijos metu.

1534 m. ispanų kolonistai Chunine įkūrė pirmąją Peru sostinę Chauchą. XVIII a. vyko Juan Santos Atahualpa vadovaujamas sukilimas. XIX a. vyko nepriklausomybės kovos, kurių vienas svarbiausių epizodų buvo 1824 m. Chunino mūšis. Jame laisvės kovotojų kavalerija, remiama vietinių gyventojų nugalėjo realistus. Chuniniečiai taip pat aktyviai kovėsi vadovaujami Andrés Avelino Cáceres ir Ramiojo vandenyno kare.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Chuninas išsidėstęs skitingose geografinėse srityse. Departamento vakarus kerta Andų kalnai, čia iškilusios aukštos snieguotos viršukalnės: Tunšo (5730 m), Antačapis (5700 m), Suljkonas (5650 m), Uajtapaljana (5557 m). Toliau į rytus driekiasi Andų plokščiakalnis – Altiplanas, išraižytas gilių upių slėnių. Rytuose kalnai leidžiasi į selvą. Čia kalnų šlaitai apaugę aukštosiomis džiunglėmis (Rupa-Rupa), dažnai tvyro rūkai. Svarbiausios upės – Mantaras, Apurimakas (Ene, Tambo), Perenė, Čančamajas. Telkšo vienas didžiausių šalyje Chunino ežeras.

Klimatas sieroje (Anduose) šaltas ir sausas, su dideliais dienos ir nakties temperatūrų svyravimais. Lietingasis sezonas trunka nuo lapkričio iki balandžio. Selvoje klimatas karštas ir drėgnas, daugiausia kritulių iškrenta gruodžio-kovo mėnesiais.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Chauchos katedra

Vystomas daugiausia žemės ūkis; Mantaro slėnyje auginamos bulvės, kukurūzai, pupos, Čančamajo slėnyje – kava, vaisiai, kertama mediena. La Mersede auginamos unkarijos (vilkakora), citrusai, persėjos, kiti vaisiai. Gyvulininkystė ir pieno pramonė. La Oroja kartu su Pasko departamento Sero de Pasko miestu yra svarbiausi šalyje metalų gavybos ir metalurgijos pramonės centrai. Elektrą tiekia La Orojos ir Maplaso hidroelektrinės.

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Chunino departamentas turtingas turistiniais objektais. Kalnų šlaitais driekiasi Inkų kelias. Mantaro slėnyje telkšo vaizdinga Pakos lagūna. Kolonijine architektūra žymūs miestai yra Chaucha, Tarma, Santa Rosa de Okopa. Selvoje turistus traukia indėnų ašaninkų kultūros draustinis, esantis Gran Pachonalio srityje. Gamta saugma Pui-Pui nacionaliniam miške, Otiši nacionaliniame parke.

Administracinis skirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Chunino departamentas padalintas į 9 provincijas. Sliaustuose pateiktas administracinis centras.

Peru departamentai Peru State Flag

Ajakučas | Amazonė | Ankašas | Apurimakas | Arekipa | Chuninas | Huankavelika | Huanukas | Ika | Kachamarka | Kaljao | Kuskas | La Libertadas | Lambajekė | Lima | Loretas | Madre de Diosas | Mokegva | Paskas | Piura | Punas | San Martinas | Takna | Tumbesas | Ukajalis

Limos provincija nepriklauso nė vienam departamentui.