Chromoplastas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Chromoplastai (gr. chromaspalva, plastos – forminis darinys) – apvalios, daugiabriaunės, lęšio ar verpstės formos plastidės, randamos kai kuriuose autotrofinių augalų audiniuose.

Dėl chromoplastų daugelis žiedų, vaisių ir kai kurios šaknys būna geltonos, oranžinės ir raudonos spalvos. Juose yra plastoglobulinų, krakmolo grūdelių ir baltyminių kristaloidų, bet nėra plastidės centro. Tilakoidų juose yra mažai arba visai neaptinkama. Daug pigmento, apie 50 rūšių karotinoidų.

Susidaro iš leukoplastų, kartais - iš chloroplastų, juose išnykus chlorofilui (pavyzdžiui, nokstant pomidorų vaisiams).

Chromoplastai fotosintezės nevykdo, jų funkcija signalinė. Chromoplastų spalva veikia kaip regimasis signalas, pranešantis gyvūnams apie maistingą sultingąjį vaisių, tuo užtikrinantis sėklų išplatinimą.