Chaldėjai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
|
| Mesopotamijos istorija | |
| Mesopotamijos priešistorė: | |
| Ubeido k. > Ugarito k. | Hasunos k., Chalafo k. |
| Šumeras | Huritai |
| Akado imperija | |
| III Ūro dinastija | |
| Amoritai | |
| Babilonija: | Asirija: |
| Isinas, Larsa, I, II din. | Senoji Asirija |
| Kasitai (III din.) | Mitanija |
| IV, V, VI, VII, E din. | Vidurinioji Asirija |
| Naujoji Asirijos imperija (X din.) | |
| Naujoji Babilono karalystė (XI din.) | |
| Achemenidų imperija | |
| Seleukidų imperija | |
| Partai > Sasanidai | |
| Irako istorija | |
Chaldėjai – semitų gentys, I tūkstantmečio pr. m. e. I pusėje gyvenusios Persijos įlankos šiaurės vakarinėse pakrantėse. Buvo sukūrę keletą kunigaikštysčių. VIII a. II pusėje – VII a. pr. m. e. pradžioje chaldėjų kunigaikščiai keletą kartų užgrobė Babilonijos karalių sostą, tačiau asirai atimdavo iš jų valdžią. 626–538 m. pr. m. e. chaldėjų kilmės valdovai sukūrė Naujosios Babilonijos karalystę, todėl 11-oji Babilonijos karalių dinastija tradiciškai vadinama Chaldėjų dinastija. Vėliau dauguma chaldėjų asimiliavosi su babiloniečiais.
Chaldėjų imperiją užkariavus Achemenidams, žodis chaldėjas prarado priklausymo etninei grupei reikšmę ir pradėtas vartoti kalbant apie vieną socialinę klasę.
