Caras (patranka)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Patranka „Caras“ dabar Maskvos Kremliuje.

Patranka „Caras“ – senovės artilerijos ginklas, bombarda, Rusijos artilerijos ir liejimo meno paminklas, nulieta 1586 m. rusų meistro Andrejaus Čochovo, valdant carui Fiodorui, Ivano Rūsčiojo sūnui.

Aprašymas[taisyti | redaguoti kodą]

Patrankos ilgis - 5,34 metrų, išorės vamzdžio skersmuo – 120 cm, ornamento juostos aplink vamzdį skersmuo – 134 cm, kalibras 900 milimetrų, svoris 39,1 tona (2400 pūdai).

Pagražinta reljefų juostomis, vamzdžio dešinėje – sėdinčio ant arklio caro Fiodoro Ivanovo (su karūna ir skeptru rankoje) bareljefas. Ant vamzdžio keturios kabės, skirtos pritvirtinti lynus perkeliant patranką.

Virš priekinės viršutinės kabės, caro atvaizdo viršuje, išlieta: „Dievo malone caras ir didysis kunigaikštis Fiodoras Ivanovas, visos didžiosios Rusijos vienvaldis valdovas“ (rus. Божиею милостию царь и великий князь Фёдор Иванович государь и самодержец всея великая Росия).

Ant viršutinės vamzdžio dalies išlieti dar du užrašai: dešinėje – „Įsakius gerajam ir dievobaimingajam carui ir didžiajam kunigaikščiui Fiodorui Ivanovui, visos Rusijos vienvaldžiui valdovui, ir jo garbingajai ir dievobaimingajai carienei ir didžiajai kunigaikštienei Irinai“ (rus. Повелением благоверного и христолюбивого царя и великого князя Федора Ивановича государя самодержца всея великия Россия при его благочестивой и христолюбивой царице великой княгине Ирине), iš kairės pusės – „Šita patranka nulieta garsiajame Maskvos mieste 7094 metais, trečiais jo valdymo metais. Patranką darė patrankų liejikas Ondrejus Čochovas“ (rus. Слита бысть сия пушка в преименитом граде Москве лета 7094, в третье лето государства его. Делал пушку пушечный литец Ондрей Чохов).

Pagal vieną versiją pavadinimas „Caras“ atsirado dėl caro Fiodoro Ivanovo pavaizdavimu, bet labiausiai tikėtina priežastis - patrankos dydis. Senovėje patranką vadino „Rusijos šratasvaidis“ (rus. Дробовик Российский), nes buvo laikoma, kad ji pritaikyta šaudyti šratais.

Patrankos lafetas pagražintas išlietais ornamentais, pagamintais 1835 m. Peterburgo Bergo gamykloje pagal architekto Aleksandro Briulovo eskizus ir inžinieriaus P. J. de Vite brėžinius.

Pirma buvo planuojama ją panaudoti Kremliaus gynybai, tad ji buvo pastatyta ant specialiai sumontuotos aikštelės prie Kaktos vietos (rus. Лобноe местo) Raudonojoje aikštėje, bet kariniuose veiksmuose nebuvo panaudota.

XVIII a. patranką perkėlė į Maskvos Kremlių: pirma į Arsenalo pastato kiemą, o paskui prie jo pagrindinių vartų. Tarybiniais metais, 1960 m. pastačius Kremliaus suvažiavimų rūmus, patranka „Caras“ iškilmingai perkelta į Ivanovo aikštę prie Dvylikos apaštalų soboro. Dabar ginklas yra ant dekoratyvinio metalinio lafeto, o šalimais guli dekoratyviniai geležiniai sviediniai, kuriu vieno svoris 1,97 t, nulieti 1834 m. (tokiais sviediniais ginklas šaudyti negali).

Patranka „Caras“ yra įtraukta į Gineso rekordų knygą kaip didžiausia haubica (pagal gabaritus ir svorį pati didžiausia patranka yra pagaminta vokiečių „Dora“, turinti 800 milimetrų kalibrą ir užtaisyta sverianti 1350 t. Pagal kalibrą patranka „Caras“ yra pats didžiausias ginklas).

1980 m. Serpuchove patranka buvo suremontuota ir ištirta Dzeržinskio artilerijos akademijos specialistų. Pagal vamzdžio sudėtį ji pasirodė klasikinė bombarda, pritaikyta šaudyti akmeniniais sviediniais, kurių svoris apie 800 kg. Taip pat buvo nustatyta, kad iš jos buvo iššauta mažiausiai vieną kartą.

Patrankos „Caras“ kopija Donecke[taisyti | redaguoti kodą]

Patrankos „Caras“ kopija, pagaminta 2001 m. AB „Ižstal“ ir Maskvos padovanota Doneckui

Pagal Maskvos vyriausybės užsakymą Udmurtijos gamykla AB „Ižstal“ 2001 m. pavasarį pagamino A. Čochovo patrankos kopiją. Naujoji patranka sveria 42 t (vienas ratas sveria apie 1,5 t, patrankos sviedinys 1,2 t, vamzdžio skersmuo 89 cm).

Patrankos „Caras“ kopiją Maskva padovanojo Ukrainos miestui Doneckui, kur buvo pastatyta prie merijos pastato 2001 m. gegužės mėnesį.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Н. Н. Рубцов. История литейного производства в СССР, ч. 1. 2-е изд. – М., 1962.
  • Е. Л. Немировский. Новые материалы об Андрее Чохове // Труды института истории естествознания и техники. Т. 13. – М., 1956.
  • А. Б. Широкорад. Чудо-оружие Российской империи. – М., 2005.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Caras (patranka) – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Maskvos patranka „Caras“[taisyti | redaguoti kodą]

Donecko patranka „Caras“[taisyti | redaguoti kodą]