Bonaventūras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Bonaventūras
Francisco de Zurbarán 036.jpg
„Šv. Bonaventūras ir angelas“ (aut. Franciskas de Surbaranas, apie 1629 m.)
Gimė: 1221 m.
Banjoregyje (Bagnoregio, netoli Viterbo
Mirė: 1274 m. (~53 metai)
Lione
Veikla: italų pranciškonas, teologas ir filosofas
Commons-logo.svg Vikiteka: BonaventūrasVikiteka

Bonaventūras (Giovanni (di) Fidanza, lot. Bonaventura da Bagnoregio) - italų pranciškonas, teologas ir filosofas, Bažnyčios mokytojas. Gimė 1221 m. Banjoregyje (Bagnoregio, netoli Viterbo), mirė 1274 m. Lione.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

1243 m. įstojo į Pranciškonų ordiną, studijavo Paryžiaus universitete.

Nuo 1273 m. Grigaliaus X paskiriamas Albano arkivyskupu ir kardinolu, to paties popiežiaus pavedimu rengė parengti Antrąjį visuotinį Liono susirinkimą, kuriuo bandyta atkurti lotynų ir graikų krikščionių vienybę.

1482 m. balandžio 14 d. kanonizuotas, o 1588 m. jam suteiktas Bažnyčios mokytojo titulas, paprastai minimas su epitetu Doctor Seraphicus, "angeliškasis daktaras".

Veikalai[taisyti | redaguoti kodą]

Vienas žymiausių Viduramžių mokslininkų, greta Jono Dunso Škoto laikomas ryškiausiu akademiniu intelektualinės pranciškonų tradicijos teologu. Bonaventūro Sentencijų komentaras - vienas įtakingiausių XIII a. teologinių veikalų. Išleido ir kitų svarbių teologijų darbų, kaip antai: "Menų sugrįžimas į teologiją" (De Reductione Artium ad Theologiam), "Proto kelionė į Dievą" (Itinerarium Mentis in Deum), "Ginčytini klausimai apie Trejybės slėpinį" (De mysterio trinitatis) ir "Ginčytini klausimai apie Kristaus pažinimą" (De scientia Christi). Jis mokė, kad krikščionybės tiesas galima suvokti ne protu, bet dieviškuoju įkvėpimu.

Bonaventūra paliko daug veikalų, tarp kurių minėtini šie: