Bogdanas III
| Bogdanas III | |
|---|---|
| Moldavijos vaivada | |
| |
| Mušatai | |
| Gimė | 1479 m. kovo 18 d. Hušis, Moldavija 
|
| Mirė | 1517 m. balandžio 20 d. (38 metai) Hušis, Moldavija
|
| Tėvas | Steponas III Didysis |
| Religija | Stačiatikybė |
| Moldavijos vaivada | |
| Valdė | 1504 m. liepos 2 d. − 1517 m. balandžio 20 d. (12 metų) |
| Ankstesnis | Steponas III Didysis |
| Įpėdinis | Steponas IV |
Bogdanas III Kreivasis arba Aklasis (rumun. Bogdan al III-lea cel Chior ar cel Orb, 1479 m. kovo 18 d. – 1517 m. balandžio 20 d.)[1] – Moldavijos kunigaikštystės vaivada nuo 1504 m. liepos 2 d. iki 1517 m.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iškart po to, kai Bogdanas atsisėdo į sostą, jis pareiškė ketinąs vesti Elžbietą, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro seserį.[2] Po to, kai jam du kartus buvo atsisakyta ją vesti, Bogdanas įsiveržė į pietų Lenkiją, ir Aleksandras 1506 m. sutiko su jo reikalavimais – su sąlyga, kad Bogdanas bus atlaidesnis Romos Katalikų bažnyčios statuso Moldavijoje atžvilgiu. Aleksandro mirtis ir Žygimanto Senojo iškilimas paskatino nutraukti ankstesnį susitarimą ir išprovokavo tolesnes abiejų pusių kovas. 1509 m. spalį Bogdano kariuomenė buvo smarkiai sumušta prie Dniestro upės.[3] 1510 m. sausio 17 d. pasirašyta taika, kurioje valdovas galutinai atsisakė savo pretenzijų.
Tais pačiais metais Moldaviją du kartus nusiaubė Krymo totoriai (teigiama, kad jie išvežė 74 000 vergų[4]), o 1511 m. totoriams netgi pavyko užimti didžiąją šalies dalį.[5] Šie įvykiai privertė Žygimantą Senąjį atsiųsti savo karius, kurie padėjo Bogdanui atgauti savo žemes po 1512 m. gegužės mėn. pergalės.
1514 m., norėdamas užkirsti kelią totorių grėsmei ir pasitelkti į pagalbą galingą valdovą, Bogdanas pasiuntė kanclerį derėtis dėl Moldavijos pasidavimo Osmanų imperijai sąlygų.
Turkai reikalavo, kad kasmet būtų mokama tam tikra suma (iš pradžių išreikšta 4000 auksinių monetų), taip pat iškilminga 40 žirgų ir 40 sakalų dovana, papildomos išlaidos ir pagalba karo atveju – kunigaikščiai patys turėjo vadovauti 4000 karių kariuomenei, kuri būtų pavaldi sultonui. Mainais už tai Moldavijai buvo suteikta didelė autonomija.[2]
Jis mirė 1517 m. balandžio 20 d. Hušio mieste.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ioan Bogdan: Cronicile slavo-române din secolele XIV-XVI. Bukarest 1959, S. 34
- ↑ 2,0 2,1 Academia Română: Istoria Românilor. Band IV, Editura Enciclopedică, Bukarest 2001, S. 427 f.
- ↑ Istoria Românilor, vol. IV, p. 427.
- ↑ Wapowski, Bernard (1874). Kroniki Bernarda Wapowskiego: cześć ostatnia czasy podługoszowskie obejmująca (1480 - 1535) (lenkų). Nakładem Akad. Umiej. w Krakowie. p. 98.
- ↑ Istoria lumii în date, p. 565.
Bogdanas III
| ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Steponas III Didysis |
Moldavijos vaivada 1504–1517 m. |
Po to: Steponas IV |
