Bjela

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bjela
it. Comune di Biella
Battistero Biella-1.jpg
Bjelos krikštykla

Bjela
45°34′00″N 8°4′00″E / 45.566667°N 8.066667°E / 45.566667; 8.066667 (Bjela)Koordinatės: 45°34′00″N 8°4′00″E / 45.566667°N 8.066667°E / 45.566667; 8.066667 (Bjela)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Italijos vėliava Italija
Regionas: Pjemontas Pjemontas
Provincija: Bjelos provincija
Meras: Donato Gentile
Gyventojų (2011): 45 647
Plotas: 46,68 km²
Tankumas (2011): 978 žm./km²
Altitudė: 420 m
Pašto kodas: 13900
Tel. kodas: 015
Commons-logo.svg Vikiteka: BjelaVikiteka
Miesto globėjas(-ai): Šv. Steponas

Bjela (it. Biella) – Italijos miestas Pjemonte, Bjelos provincijos sostinė. Miestas yra 80 km į šiaurės rytus nuo Turino ir 80 km į šiaurės vakarus nuo |Milano.

Bjela yra Alpių papėdėje, Bo kalnyne, netoli Mukronės ir Kamino kalnų, ežerų ir šaltinių gausiame regione. Bjelos Alpes drėkina keli kalnų upokšniai: Elvas į vakarus nuo Bjelos ir Oropa su Cervu rytuose. Svarbiausi turistiniai objektai yra Bielmontės slidinėjimo kurortas, Burcinos gamtos rezervatas, Zenjos panorama. Oropos šventykla, 2003 m. įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą, traukia piligrimus.

Bjela yra svarbus vilnos ir tekstilės centras. Netoli Cerionėje yra mažas oro uostas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmieji apylinkių gyventojai buvo ligūrai ir keltai. Ligūrų gentis viktimulai išplito Bjelos lygumoje ir kasė auksą netoli Elvo. Ši veikla tęsėsi iki ankstyvųjų viduramžių ir dabar apylinkėse kai kurie gyventojai turi hobį ieškoti aukso.

Miestas pirmąkart paminėtas kaip Bugella 826 m., kai Liudvikas I Pamaldusis, Karolio Didžiojo sūnus, padovanojo miestą Busonės grafui. 882 m. Karolis III Storasis perdavė Bjelos žemių Verčelio bažnyčiai.

X a. mieste gyveno alemanai, lombardai ir frankai, kurie pastatė pirmasias gynybines sienas. Iš lombardų laikų išliko romaninė krikštykla ir Šv. Stepono bažnyčia, kuri buvo nugriauta 1872 m., o dabar ten katedra.

1160 m. balandžio 12 d. Ugučionė, Verčelio vyskupas, suteikė daug svarbių prekybos privilegijų, gyvenantiems ant Piazzo kalvos, kad atsirastų prieglobstis bėgantiems nuo gvelfų ir gibelinų nesutarimų Verčelyje. Taip atsirado Borgo del Piazzo, graži aikštė.

Vyskupo Ugučionės pilis buvo sugriauta per maištą 1377 m., o Bjela atsidūrė Savojos dinastijos rankose.

XIV-XV a. Viskončiai ir Savojiečiai kovojo dėl Bjelos regiono. XVII a. tokia pat kova vyko tarp Prancūzijos ir Ispanijos, o Bjela buvo užimta prancūzų 1704 m. Bjelietis karys pasiaukojo, kad apgintų Turiną nuo prancūzų 1706 m. per apgultį.

1798 m. prancūzai užėmė Bjelą ir po Marengo mūšio prijungė prie Prancūzijos. Vienos kongresas grąžino miestą Savojai.

1859 m. austrai apgulė miestą, bet Giuseppe Garibaldi nutraukė apgultį. Po to miestas priklausė Novaros provincijai, o 1927 m. atiteko Verčelio provincijai. 1992 m. sukurta Bjelos provincija.

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Bjelos panorama