Birštono apžvalgos bokštas

Birštono apžvalgos bokštas

Birštono apžvalgos bokštas 54°36′13″š. pl. 24°00′48″r. ilg. / 54.6036592°š. pl. 24.0132835°r. ilg. / 54.6036592; 24.0132835 (Birštono apžvalgos bokštas)

Vieta	Birštonas
Atidarymas	2019 m. liepos 12 d.
Paskirtis	Kraštovaizdžio apžvalga
Aukštis	45 m

Birštono apžvalgos bokštas – tai 51 m aukščio konstrukcija, kurios 45 m aukštyje įrengta apžvalgos platforma^[1]. Šio bokšto apžvalgos platforma yra iškelta aukščiausiame lygyje tarp visų Lietuvos apžvalgos bokštų.

Paskirtis ir apylinkės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Birštono apžvalgos bokštas skirtas apžvelgti Nemuno kilpų regioninio parko kraštovaizdį. Už 450 m į vakarus driekiasi Škėvonių atodanga (gamtos paminklas), 1,5 km į rytus stūkso Birštono piliakalnis (Vytauto kalnas). Nuo bokšto žvelgiant į pietus, pietryčius, už 6,2 kilometro Nemuno kairiajame krante plyti Punios šilas, išsaugojęs Lietuvos pirmykščių girių bruožus^[2]^[3]. Už 7,9 kilometrų į pietvakarius plyti nedidelis Degsnės miškas, kurio maumedyne auga nemažai apie 46 m aukščio lenkinių maumedžių bei tarp jų aukščiausiu Lietuvos medžiu laikomas Degsnės miško maumedis.

Vietovė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Birštono apžvalgos bokštas pastatytas Birštono savivaldybėje, Birštono kurortinio miestelio pietvakarinėje dalyje, ant kalvos 92 metrų aukštyje virš jūros lygio, apie 228 metrus į rytus nuo Nemuno pakrantės, apie 590 metrų nuo magistralinio A16 kelio Vilnius - Marijampolė.

Bokšto duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Birštono apžvalgos bokšto architektai - Donatas Malinauskas ir Vytautas Putna. Jo statybos užtruko kiek mažiau nei metus. Apžvalgos bokštas oficialiai atidarytas lankytojams nuo 2019 m. liepos 11 d.

Statant bokštą, jo pagrindui naudotos metalinės konstrukcijos, o apdailai mediena. Į bokšto apžvalgos aikštelę esančią 45 m aukštyje, veda 300 laiptelių. Apžvalgos aikštelėje suprojektuoti ir sumontuoti skaidrių konstrukcijų grūdinto stiklo berėmiai turėklai, kurie atlaiko 2 kN šoninio vertimo jėgą. Sumontuotas keturšlaitis stogas – toks pat kaip tradicinių senųjų medinių gynybinių pilių sargybiniuose bokštuose, kurias statė baltų gentys. Bokšte įrengta dviguba įžeminimo sistema, turėklai pagaminti iš grūdinto neskylančio stiklo^[4]. Skaičiuojama, kad statant bokštą maumedžių tašų iš viso buvo sunaudota 38 kubiniai metrai. Jų bendras ilgis siekia apie 7 km, o visus juos pritvirtinti prireikė 10 tūkst. varžtų. Bokšto konstruktyvą sudaro erdvinė metalinių profilių konstrukcija. Šioms konstrukcijoms ir varžtiniams sujungimams sunaudota 111,6 tonų metalo^[5].