Benešo Veitmiliškio kronika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Benešo Veitmiliškio kronika – (lot. Cronica ecclesiae Pragensis Benessii Krabice de Weitmile, ček. Kronika Beneše Krabice z Weitmile) – istorijos šaltinis, parašytas XIV a. antroje pusėje lotynų kalba. Autorius Čekijos karaliaus dvaro istoriografas Benešas Veitmiliškis (m. 1375 m.).

Rašyti kroniką Benešą Veitmiliškį įpareigojo Čekijos ir Vokietijos karalius, Šventosios Romos imperijos imperatorius Karolis IV. Pirmoji dalis yra Prahos bažnyčios kronika, joje atsispindi 12841346 m. įvykiai. Jos svarbiausias šaltinis – Pranciškaus Prahiškio kronika, apimanti įvykius nuo XIII a. vidurio iki 1353 m.

Antrojoje dalyje aprašyti įvykiai iki 1374 m. Panaudota Karolio IV autobiografija. Beveik visas kitas tekstas originalus, tai Benešo Veitmiliškio, kaip aprašomų įvykių liudytojo, atsiminimai. Juose yra žinių ir iš Lietuvos. Pasakojama apie Čekijos kariuomenės žygius į Lietuvą 1329, 1337 ir 1345 m., apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės ir Lenkijos karalystės kariuomenės bendrą žygį ir 1345 m. mūšį su Čekijos kariuomene. Aprašomas 1326 m. Brandenburgo žygis, lietuvių ir totorių žygis į Lenkiją 1341 m. Ypač svarbios žinios apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino mirties aplinkybes.[1]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Benešo Veitmiliškio kronika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 62 psl.
  • I. Hlaváček. Beneš Krabice v. Weitmühl; In: LMA, Bd. 1, Sp. 1907
  • Jaroslav Polc: Agnes von Böhmen (1211–1282); Lebensbilder zur Geschichte der böhmischen Länder, Oldenbourg-Verlag 1989, ISBN 3-486-55541-3. S. 176