Belenvilio herbynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Armorial Bellenville. Prancūzijos Nacionalinėje bibliotekoje saugomas herbyno originalas

Belenvilio herbynas (pranc. L'armorial Bellenville) – viduramžiais sudarytas universalaus tipo herbynas. Žinomas nuo XIV amžiaus. Šio herbyno kitas pavadinimas pranc. Armorial Beaulaincourt.

Belenvilio herbynas datuotas 13641386 metais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIV amžiuje, esant aktyviai Europos herbų kodifikacijai, tokiose šalyse kaip Prancūzija, daugiausia Šiaurinėje jos dalyje, Anglija, būsimos Belgijos teritorija, vokiečių žemėse buvo sudaryti tokie žinomi herbynai, kaip Gelreso (pranc. amorial de Gelre), Ciuricho (pranc. Zürich Armorial), tarp jų ir Belenvilio.

Šie herbynai – aukšto profesionalaus lygmens dokumentai, taip pat jie traktuojami ne tik kaip heraldikos šedevrai, bet ir kaip savotiški dailės kūriniai.

Belenvilio herbynas buvo kuriamas apie dešimtmetį nežinomo heroldo ar keleto jų. Yra nuomonių, jog Belenvilio herbyno autorius – Claes Heinen.

Herbynas liko nebaigtas.

Herbyno struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šį herbyną sudaro ant 75 pergamento lapų nutapyti herbai. Pagal knygos dydį, herbynas nedidelis (240 x 155 mm). Jis susideda iš dviejų dalių. Herbyne pavaizduoti 1738 Europos kilmingųjų šeimų herbai. 478 herbuose pavaizduotas šalmas.

Herbynas apėmė herbus iš 17 tuometinių Europos valstybių.

Pirmą herbyno dalį sudaro bendrieji Europos kilmingų giminių (lot. Nobile) herbai (t. y. iš viso 1333 herbai), suskirstyti pagal provincijas (pranc. marches d’armes), atsižvelgiant į XIV a. heraldikos tradicijas.

Tai klasikinis herbyno variantas, nežiūrint to, jog šiame herbyne vyravo Nyderlandų ir Reino Vokietijos žemių herbai.

Antroji šio herbyno dalis susideda iš 405 herbų. Ji skirta herbams, kuriuos turėjo įvairūs kilmingieji, neretai susiję su XIV amžiaus kariniais žygiais.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • L'armorial Bellenville, publ. par Michel Pastoureau et Michel Popoff ; avec la collab. de Christophe Vellet, Lathuile : Éd. du Gui, 2004.
  • Léon Jéquier, « l'armorial Bellenville », dans Les cahiers d'héraldique, tome V, Paris, le Léopard d'or, 1983.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]