Barnardo žvaigždė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Barnardo žvaigždė
Epocha J2000
Spektrinė klasė M4 V
Rektascensija 17 h 57 min 48,5 s
Deklinacija +04° 41' 36"
Atstumas 5,96 ± 0,01 šm
Regimasis ryškis (V) 9,57
Fizikinės charakteristikos
Masė 0,17 MS
Spindulys 0,15-0,20 RS
Spalva (B-V) 1,74
Spalva (U-B) 1,28
Absoliutinis ryškis (V) 13,26
Šviesis (V) 0,0004 LS
Paviršiaus temperatūra 3134 K
Barnardo žvaigždė

Barnardo žvaigždė yra labai mažos masės žvaigždė Gyvatnešio žvaigždyne. Atrasta astronomo Edvardo Emersono Barnardo 1916 m. Barnardas apskaičiavo, kad ji juda 10,3" (kampinių sekundžių) per metus, o tai – didžiausias žinomas judėjimas žvaigždėms, artimoms Saulei. Barnardo žvaigždė yra už 1,8 parsekų arba 5,96 šviesmečių, todėl tai yra artimausia žvaigždė iš esančių Gyvatnešio žvaigždyne ir antra pagal artumą nuo Saulės sistemos žvaigždžių sistema, kartu ji yra ketvirtoji pagal artumą žvaigždė po visų trijų Kentauro alfa žvaigždinės sistemos komponenčių.

Barnardo žvaigždė yra gana gerai išnagrinėtas astronominis objektas. Tyrinėjimai sutelkti į žvaigždės charakteristikas, astrometriją, taip pat gilinamasi į galimas planetas.

Pagrindinės sistemos charakteristikos[taisyti | redaguoti kodą]

Barnardo žvaigždė yra M4 spektrinės klasės raudonoji nykštukė, kuri, kaip ir kitos šio tipo žvaigždės, yra per silpna, kad būtų galima pamatyti ją be teleskopo. Žvaigždės regimasis ryškis – 9,57. Palyginimui: Sirijaus – -1.5 (šviesiausia naktinio dangaus žvaigždė). 6 ryškumo žvaigždės – mažiausio ryškio žvaigždės, matomos plika akimi, o 9,57 yra gana toli už šios ribos.

Tai labai sena žvaigždė – amžius siekia apie 11–12 milijardų metų, per kuriuos Barnardo žvaigždė prarado didelį kiekį sukimosi energijos, iš periodinių jos spindesio pasikeitimų matyti, kad ji apsisuka tik kartą per 130 dienų (palyginimui: Saulė apsisuka per 25 dienas. Pagal žvaigždės amžių buvo manoma, kad jos žvaigždinis aktyvumas yra ramus. Tačiau 1998 m. astronomai pastebėjo intensyvų žybsnį, taip atrasdami, kad tai vis tik yra žybsinti žvaigždė.

Žvaigždė juda įstrižai krypčiai, jungiančiai ją su Saule, savasis judėjimas yra lygus 90 kilometrų per sekundę (km/s). Stebint iš Žemės, jos savasis judėjimas lygus 10,3" kampinių sekundžių, kas maždaug yra lygu pusei pilno Mėnulio skersmens.

Barnardo žvaigždės masė yra 17 % Saulės masės, o spindulys – 15–20 % Saulės spindulio. Jos paviršiaus efektinė temperatūra yra 3134 (±102) K, regimasis ryškis lygus vos 0,0004 daliai Saulės ryškumo ir atitinka 34,6/10000 absoliutinio ryškio.

Barnardo žvaigždės artimiausia kaimynė šiuo metu yra Ross 154, esanti už 5,41 šm.

Menamos planetos[taisyti | redaguoti kodą]

Visą dešimtmetį nuo 1963 m. didelis skaičius žymių astronomų priėmė Peterio van de Kampo spėjimą, jog šis aptiko periodinius kitimus Barnardo žvaigždės judėjime, dėl ko buvo spėjama, kad ji turi vieną ar daugiau planetų, panašių į Jupiterį. Kartu su kolegomis Van de Kampas stebėjo žvaigždę nuo 1938 m., pagal fotografines plokšteles stengdamasis rasti kiekvieną mikrometrinį padėties pasikeitimą. Siekiant išvengti sistematinių paklaidų, į šiuos darbus buvo įtraukta daug žmonių. Van de Kampo pirminis siūlymas 1969 m. buvo 1,6 Jupiterio masės planeta, esanti už 4,4 av su nedidelio ekscentriciteto orbita. Vėliau tais pat metais jis pasiūlė dvi 1,1 ir 0,8 Jupiterio masių planetas. Kitame straipsnyje, kurį publikavo tos pačios observatorijos astronomas Hershey, buvo bandoma paneigti šį atradimą teigiant, jog teleskopo lęšio keitimo darbai galėjo lemti skirtingus rezultatus. Van de Kampas atsisakė priimti bet kokią kritiką iki pat gyvenimo galo.

Nors idėja apie planetas prie Barnardo žvaigždės nėra atmesta, jokių tvirtų įrodymų negauta net su interferometriniais padėčių tyrimais, panaudojant Hablo kosminį teleskopą.

Vikiteka