Kentauro alfa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kentauro Alfa (A/B/C)
Epocha J2000
Spektrinė klasė G2 V/K1 V/M5,5 Ve
Rektascensija 14h 39m 36,5/35,1s
Deklinacija -60° 50′ 02,3/13,8″
Atstumas 4,365 ± 0,007 šm
Regimasis ryškis (V) -0,01/+1,34/+11,05
Fizikinės charakteristikos
Masė 1,100/0,907/0,1 MS
Spindulys 1,227/0,865/0,2 RS
Spalva (B-V) 0,65/0,85/1,97
Spalva (U-B) 0,24/0,64/1,54
Absoliutinis ryškis (V) 4,38/5,71/15,49
Šviesis (V) 1,519/0,500/0,00006 LS
Paviršiaus temperatūra 5800/5300/2700 K
Kentauro Alfa (pažymėta rodykle).

Kentauro alfa (α Cen / α Centauri) – trečia pagal ryškį žvaigždžių sistema, šviesiausia Kentauro žvaigždyne (Lietuvoje nematoma). Nors žiūrint plika akimi Kentauro Alfa atrodo kaip vienas taškas, iš tikrųjų tai yra sistema, sudaryta iš trijų žvaigždžių. Jos yra taip arti viena kitos, kad plika akimi matomas tik vienas šviesos šaltinis, kurio suminis ryškis apie -0,27.

Kentauro Alfa yra artimiausia žvaigždžių sistema Saulei – už 4,39 šm (apie 277,6 tūkst. a. v.).

Dėl santykinio Kentauro Alfos artumo, sistema dažnai būna „pirmoji laikino apsilankymo vieta“ mokslinėje fantastikoje, filmuose ar kompiuteriniuose žaidimuose.

Pavadinimai[taisyti | redaguoti kodą]

Sistemos tinkamesnis pavadinimas Rigil Kentaurus (trumpiau Rigil Kent) kilo iš arabiškos frazės Al Rijl al Kentaurus, kuris reiškia „kentauro pėda“, bet dažniausiai vadinama Kentauro Alfa pagal Bayer žymėjimą. Alternatyvus pavadinimas – Tolimanas, kurio etimologija gali būti arabiška (Al-Thalimain reiškia „Strutis“) arba hebrajiška (reiškianti „Iki šio laiko ir vėliau“ ir/arba „Greitai augantis vynmedis“). Taip pat sistema kartais vadinama Bungula, greičiausiai iš lotynų kalbos ungula reiškiančio „kanopa“.
Kiniškai Kentauro Alfa vadinama Nánmén'èr (南門二) – „Antroji žvaigždė pietiniuose vartuose“.

Sistemos komponentės[taisyti | redaguoti kodą]

Kentauro Alfa yra trijų žvaigždžių sistema. Pagrindinės, Kentauro Alfa A ir Kentauro Alfa B (kurios kartu sudaro dvinarę žvaigždę) esančios už 4,36 šm, ir blankesnė raudonoji nykštukė Proxima Centauri esanti už 4,22 šm. Abi pagrindinės žvaigždės yra gana panašios į Saulę. Didesnioji, Kentauro Alfa A, labiau panaši į Saulę, nors yra šiek tiek didesnė ir ryškesnė. Kaip ir Saulės, jos spektrinė klasė yra G2 V ir skleidžiama šviesa – gelsvai balta. Mažesnė, Kentauro Alfa B, yra blankesnė, jos spektrinė klasė K1 V, šiek tiek blausesnė už Saulę, bet astronominiu požiūriu jos pakankamai panašios. Jos skleidžiama šviesa labiau oranžinė-geltona-balta. Abi žvaigždės skrieja viena apie kitą elipsinėmis orbitomis (nutolusios viena nuo kitos nuo 11,2 astronominių vienetų iki 35,6 a. v.) 80 metų periodu[reikalingas šaltinis]. Šių dviejų žvaigždžių amžius yra apie 5-6 milijardus metų.

Raudonoji nykštukė Kentauro Proksima yra už 13 000 astronominių vienetų nuo Kentauro Alfos ir gali būti orbitoje aplink pirmąsias dvi su 500,000 metų ar didesniu periodu[reikalingas šaltinis]. Dėl šios priežasties Proksima dažnai vadinama Kentauro Alfa C. Vis dėlto nėra tiksliai žinoma, ar ji yra gravitaciškai susijusi su A ir B komponentėmis.

Artimiausi Kentauro Alfos kaimynai yra Saulė ir Barnardo žvaigždė (už 6,47 šm), kuri yra taip pat ir kita artimiausia žvaigždė Žemei (už 5,96 šm).

Planetų formacijos galimybė[taisyti | redaguoti kodą]

Planetų formavimosi kompiuteriniai modeliai siūlo, kad panašios planetų sistemos į Saulės sistemą gali būti netoli Kentauro Alfos A ir B, bet tik ne dujinės planetos (kaip Jupiteris ir Saturnas), nes joms susiformuoti trukdytų dvinarių žvaigždžių gravitacinis efektas. Tokie stulbinantys žvaigždžių panašumai į Saulę pagal tipą, amžių ir stabilumą suteikia viltį, jog ten gali būti nežemiška civilizacija. Kaip ten bebūtų, mokslininkai mano, jog ten negali būti gyvybei būtino vandens.

Planeta prie Kentauro Alfos A turėtų būti už apie 1,25 a. v., kad temperatūra būtų panaši į Žemės. Planeta prie Kentauro Alfos B galėtų būti už 0,7 a. v., arba atstumu, tokiu kaip Venera nuo Saulės.

Dangaus vaizdas iš Kentauro Alfa sistemos[taisyti | redaguoti kodą]

Žiūrint į dangų iš Kentauro Alfos sistemos, vaizdas turėtų būti panašus kaip ir žiūrint iš Žemės. Labiausiai nepakitę žvaigždynai būtų Didieji Grįžulo Ratai ir Orionas. Mūsų Saulė atrodytų kaip 0,5 ryškumo žvaigždė Kasiopėjos žvaigždyne. Kitaip tariant, iš Žemės matoma Kasiopėja – \/\/, taptų /\/\/ – žiūrint iš Kentauro Alfa, kur Saulė būtų apatiniame kairiajame kampe.

Judėjimas[taisyti | redaguoti kodą]

Po maždaug 4000 metų, žiūrint iš Žemės, Kentauro Alfa atrodys greta Kentauro Betos, sudarydama optinę dvinarę žvaigždę. Iš tikrųjų Kentauro Beta yra labai toli nuo Kentauro Alfos.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Kentauro alfa – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka