Rektascensija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pusiaujinė koordinačių sistema

Rektascensija (žymima RA; simbolis α) - astronominė viena iš dangaus sferos koordinačių, kai naudojama pusiaujinė koordinačių sistema. Antroji koordinatė yra deklinacija.

Paaiškinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Rektascensija yra dangaus sferos atitikmuo Žemės ilgumai. Tiek rektascensija, tiek ilguma matuojama rytų-vakarų kryptimi išilgai pusiaujo; ir abi matuojamos nuo nulinio pusiaujo taško. Ilgumai šis nulinis taškas yra nulinis dienovidinis; rektascensijai nulinis taškas laikomas pavasario lygiadienio tašku (žymimu Avino ženklu), kuris yra toje dangaus vietoje, kurią Saulė kerta dangaus pusiaują pavasario lygiadienio metu. Rektascensija yra visada lygi nuliui dangaus didžiojo apskritimo dalyje, besitęsiančioje nuo dangaus šiaurės poliaus, per pavasario lygiadienio tašką iki dangaus pietų poliaus.

Rektascensija matuojama į rytus nuo pavasario lygiadienio taško. Bet kokie kampiniai vienetai gali būti naudojami rektascensijai atskaityti, tačiau susitarta rektascensiją matuoti valandomis, minutėmis ir sekundėmis, kai 24 valandos atitinka visą apskritimą. Šio pasirinkimo priežastis yra, kad Žemė sukasi maždaug pastoviu kampiniu greičiu (žr. siderinis periodas). Kai pilnas apskritimas turi 360 laipsnių, rektascensijos valanda yra ekvivalenti 1/24 šio dydžio, arba 15 laipsnių, viena rektascensijos minutė lygi 15 kampinių minučių ir viena rektascensijos sekundė lygi 15 kampinių sekundžių. Valandinis kampas, naudojamas dangaus navigacijoje, yra panašus į rektascensiją, tik jis didėja į vakarus o ne į rytus, kaip rektascensija. Svarbu nesupainioti rektascensijos su valandiniu kampu, kuris atskaitomas taip pat išilgai dangaus pusiaujui ir parodantis kiek toli yra objektas i vakarus nuo dangaus dienovidinio.

Rektascensija gali būti naudojama nustatyti šviesulio padėčiai bei rasti kiek laiko turi praeiti, kad šviesulys atsidurtų tam tikrame dangaus taške. Pavyzdžiui, jei žvaigždė su rektascensija RA = 01:30:00 šiuo metu yra kulminacijoje, tada kita žvaigždė su rektascensija RA = 20:00:00 kulminacijoje bus po 18,5 valandos (skaičiuojant žvaigždiniu laiku).

Kadangi žvaigždžių rektascensija ir deklinacija pastoviai dėl precesijos kinta, tai astronomai kataloguose nurodo stebėjimo Epochą. Šiuo metu standartiškai priimta Epocha yra J2000.0, kuri reiškia 2000 sausio 1 12:00 Žemiškuoju laiku. Raidė "J" parodo, kad tai yra Julijaus Epocha. Anksčiau buvo sėkmingai astronomų naudojama Beselio Epocha su žymenimis B1875.0, B1900.0 ir B1950.0.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Rektascensijos sąvoka buvo žinoma dar nuo Hiparcho laikų, kai jis matavo žvaigždžių pusiaujines koordinates antrame amžiuje prieš Kristų. Bet Hiparchas su savo įpediniais sukūrė savo žvaigždžių katalogą, kuris buvo susietas su ekliptine koordinačių sistema ir rektascensijos panaudojimas liko nuošalyje.

Po teleskopo išradimo, astronomams atsivėrė galimybė stebėti dangaus objektus detaliau, o tam prireikė galimybės teleskopą išlaikyti ties vienu objektu norimą laiko tarpą. Paprasčiausias būdas tai padaryti yra teleskopui įrengti pusiaujinę montuotę, kuri leidžia teleskopą sukti tokiu pačiu kampiniu greičiu, kokiu sukasi dangaus sfera dėl Žemės sukimosi apie ašį. Kai tik pusiaujinė montuotė plačiau paplito, pusiaujinė koordinačių sistema, kurioje yra ir rektascensija, taip pat paplito dėl savo patogumo. Pusiaujinė montuotė gali turėti su dangaus objektų koordinatėmis (rektascensija ir deklinacija) susietą gradavimo skales, kurios tvirtinamos prie teleskopo sukimosi ašių. Taip palengvinamas žvaigždžių koordinačių matavimas. Pirmąjį žvaigždžių katalogą, kuriame buvo panaudotos rektascensija ir deklinacija, sudarė John Flamsteed Historia Coelestis Britannica (1712, 1725).

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Išorinės nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]