Baikalo kalnagūbris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Baikalo kalnagūbris
Kalnai ties Bolšyje Kotų gyvenviete
Kalnai ties Bolšyje Kotų gyvenviete
Žemynas Azija
Šalys Rusijos vėliava Rusija
Aukščiausias taškas Čerskio kalnas (2572 m)
Koordinatės 54°0′N 108°0′E / 54°N 108°E / 54; 108
Uolienos skalūnai, kvarcitas, klintis, granitas

Baikalo kalnagūbris (rus. Байкальский хребет) – kalnagūbris Rusijoje, Priebaikalėje, Irkutsko srities ir Buriatijos teritorijose. Nusidriekęs pagal šiaurės vakarinę Baikalo ežero pakrantę ~300 km. Būdingas aukštis – 1900–2200 m, o aukščiausia vieta siekia 2572 m (Čerskio k.).

Sudarytas iš kvarcitų, kristalinių skalūnų, klinties, granito. Būdingas aukštikalnių reljefas. Vakariniuose šlaituose (iki 1400 m aukščio) auga tamsioji spygliuočių taiga, rytiniuose – maumedžių miškai. Aukščiau plyti kalnų tundra[1]. Kalnagūbryje prasideda Lenos upė. Šiuo kalnų masyvu eina Jenisiejaus–Lenos vandenskyra.

Kalnagūbryje yra Davano perėja, kuria nutiesta Baikalo–Amūro geležinkelio linija. Pietinėje dalyje yra Baikalo–Lenos draustinis.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 47 psl.