Avies pienas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pieninės avys lakonai (pranc. lacaune)

Avies pienas – naminės avies (Ovis aries) pienas. Šiais laikais pats pienas geriamas gana retai, tačiau iš jo plačiai gaminami pieno produktai. Gerai žinomi avies pieno sūriai yra graikų feta, prancūzų rokforas, ispanų mančegas, itališki Pecorino Romano (it. pecora 'avis'), Pecorino Sardo ir Ricotta.

Iš avies pieno gaminami ir kai kurie jogurtai. Nors avis pieno duoda žymiai mažiau nei karvė, tačiau pienas turi daugiau riebalų, sausųjų medžiagų ir mineralinių druskų. Dėl to avies pienas labai tinka sūriams gaminti. Tiesa, avies pienas netinka žmonėms su nepakantumu laktozei, kadangi avies piene laktozės daugiau negu karvės piene.

Dalis avių veislių buvo sukurtos ir auginamos kaip pieninės, pienui gaminti. Tokios veislės yra pieningesnės už pieno gamybai nespecializuotas avis. Labiausiai įprastos ir produktyvios pieninės avių veislės yra lakonai (pranc. Lacaune), rytų frizės (vok. Ostfriesisches Milchschaf), Sardinijos avys (it. Pecora Sarda) ir avasiai (angl. Awassi).

Skirtingų pieno rūšių maistingumas[taisyti | redaguoti kodą]

100 g pieno sudėtis:[1]

Mechaninė avių melžykla (N. Zelandija).
suded. dalys vienetai karvės ožkos avies buivolės
vanduo g 87,8 88,9 83,0 81,1
baltymai g 3,2 3,1 5,4 4,5
riebalai g 3,9 3,5 6,0 8,0
angliavandeniai g 4,8 4,4 5,1 4,9
energija kcal 66 60 95 110
kJ 275 253 396 463
laktozė g 4,8 4,4 5,1 4,9
riebalų rūgštys:
sočiosios g 2,4 2,3 3,8 4,2
mono-nesočios g 1,1 0,8 1,5 1,7
poli-nesočios g 0,1 0,1 0,3 0,2
cholesterolis mg 14 10 11 8
kalcis IU 120 100 170 195

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Pieninė avininkystė: monografija / Birutė Zapasnikienė. – Baisogala: Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas, 2006. – 125 p.: iliustr. – ISBN 9955-731-01-X


Commons-logo.svg Vikiteka: Avies pienas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka