Pionas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pionas
Quark structure pion.svg
Piono sandara iš kvarkų
Struktūra: \pi^+: 1 aukštyn, 1 antižemyn kvarkas
\pi^0: 1 žemyn, 1 antižemyn arba 1 aukštyn, 1 antiaukštyn
\pi^-: 1 žemyn, 1 antiaukštyn
Šeima: bozoninis hadronas
Antidalelė: \bar{\pi^+}
Teorizuota: 1935 m., Hideki Yukawa
Simbolis: \pi^+, \pi^0, \pi^-
Masė: \pi±: 139,57018(35) MeV/c²
\pi^0: 134,9766(6) MeV/c²
Krūvis: \pi±: ±e
\pi^0: 0
Sukinys: \pi±: 1(±1), 0
\pi^0: 1(0), 0

Pionas (pi mezono trumpinys) yra bendras trijų subatominių dalelių pavadinimas: π0, π+ ir π. Pionai yra lengviausi mezonai ir vaidina svarbų vaidmenį apibūdinant žemos energijos stipriosios sąveikos savybes.

Pionai sudaryti iš pirmos kartos kvarkų.

Pionų skilimo schema:

\pi^+\to \mu^+ +\nu_{\mu},
\pi^0\to 2\gamma.

Pionų gyvavimo trūkmė, s yra \pi^{\pm}=2.6\cdot 10^{-8}s ;\;\pi^0=0.9\cdot 10^{-16}s.

Pionai neturi sukinio (jų sukinys 0), bet turi izotopinį sukinį 1.

Hipotezė ir atradimas[taisyti | redaguoti kodą]

1935 m. japonų fizikas H. Jukava iškėlė hipotezę, kad nukleonai branduolyje sąveikauja keisdamiesi ypatingomis dalelėmis, kurių masė 200–300 kartų didesnė už elektronų masę.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. POŽĖLA, Ignas. Fizika: optika ir atomo fizika: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2003, 212 p. ISBN 9955-09-330-7 .