Augustas Strindbergas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Augustas Strindbergas
šved. August Strindberg
August Strindberg 100viktigaste.jpg
Augustas Strindbergas 1912 m.
Gimė: 1849 m. sausio 22 d.
Stokholmas
Mirė: 1912 m. gegužės 14 d. (63 metai)
Stokholmas
Veikla: švedų rašytojas, dramaturgas
Commons-logo.svg Vikiteka: Augustas StrindbergasVikiteka
Parašas
Strindberg namnteckning 1898.svg
Ana Marija 1905 m.

Augustas Strindbergas (šved. August Strindberg, 1849 m. sausio 22 d. Stokholmas1912 m. gegužės 14 d. Stokholmas) – švedų rašytojas, dramaturgas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Tėvas buvo kilęs iš aristokratų giminės, motina – buvusi tarnaitė. 18671872 m. studijavo Upsalos universitete. Būdamas socialistinių pažiūrų 1883 m. buvo priverstas emigruoti, į Švediją grįžo 1898 m. 1907 m. Stokholme įkūrė „Intymųjį teatrą“.[1]

Buvo tris kartus vedęs. Iš pirmosios santuokos su Siri fon Essen turėjo Kerstiną, Kariną, Gretą ir Hansą. Po skyrybų 1892 m. vaikai su motina išvyko į Helsinkį, tėvas juos vėl pamatė tik 1911 m., telikus metams iki savo mirties. Jo duktė Karina tapo dramaturge, ištekėjo už rusų revoliucionieriaus Vladimiro Smirnovo, kuris po Spalio perversmo negrįžo į Rusiją, bet vadovavo Rusijos spaudos agentūrai Stokholme. Iš antrosios santuokos su austre Frida Uhl Strindbergas turėjo dukrą Kerstiną. Ją paliko, kai Kerstin tebuvo dveji metukai ir niekad daugiau nebematė. Ir trečiosios santuokos su danų aktore Harieta Bose sulaukė dukters Anos Marijos Hagelin (19022007 m.)

1911 m. vasarą leidyklai „Bonniers“ jis pardavė savo rinktinių raštų leidimo teises ir gavo 200 tūkstančių kronų honorarą (tuo laiku metinė gimnazijos mokytojo alga 1000 kronų). Didžiąją dalį honoraro jis išdalijo vaikams. Be to, 1912 m. pradžioje Švedijoje vyko tautinė rinkliava. Tai buvo savotiška švedų tautos Nobelio premija, skirta šešiasdešimt trečiajam rašytojo gimtadieniui. Jam buvo surinkta 43 tūkstančiai kronų.

Augusto Strindbergo vardu pavadintas krateris Merkurijuje.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Kūryboje atsispindėjo jo politinės ir filosofinės pažiūros, E. Zola natūralizmas, F. Nyčės filosofija. Ankstyvojoje kūryboje vyravo istorinė tematika, vėliau kritikavo aukštuomenės korupciją, patriarchalinę buitį, smerkė socialines ydas. Autobiografinėse knygose gausu mistikos elementų. Dramos „Freken Julija“ pratarmėje „Natūralistinė drama“ išdėstė socialinės psichologinės dramos principus.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Raudonasis kambarys, romanas, 1879 m., Vaga, 1989 m.
  • Švedų likimai ir nuotykiai, novelės, 4 t., 18821892 m.
  • Naujoji karalystė, pamfletas, 1882 m.
  • Vedybos, novelės, 2 t., 18841886 m.
  • utopijų tikrovė, novelės, 1885 m.
  • Tarnaitės sūnus, autobiografinis romanas, 18861887 m.
  • Hemsio salos žmonės, romanas, 1887 m.
  • Pamišėlio išpažintis, romanas, 1888 m., Vaga, 2008 m., ISBN 978-5-415-02061-4
  • Šcheruose, romanas, 1890 m.
  • Pragaras, autobiografija, 1897 m.
  • Legendos, autobiografija, 1898 m.
  • Vienišas, romanas, 1903 m.
  • Gotiškieji kambariai, romanas, 1904 m.
  • Juodosios vėliavos, romanas, 1907 m.
  • Mėlynoji knyga, publicistika, 4 t., 19071912 m.
  • Romanai. Dramos, Vaga, Pasaulinės literatūros biblioteka, 2005 m., ISBN 5-415-01573-6
Dramos

Lietuvoje dar pastatyta:

  • Kuri stipresnė, televizijos spektaklis, 1977 m.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Augustas Strindbergas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 436 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]