Asociacinio ryšio susilpnėjimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Asociacinio ryšio susilpnėjimas (angl. loosening of associations) – reiškinys, kai mąstyme atsiranda minčių peršokimas nuo vienos temos prie kitos, kuri visiškai nesusijusi su pirmąja. Kalbantysis nekreipia dėmesio į tai, kad temos nėra susijusios, t. y., dingsta ryšiai tarp gretimų sakinių. Jis to tiesiog nejaučia.

Tokiu atveju gali būti sugretinti teiginiai, nesusieti prasminiu ryšiu. Kai asociacinis ryšys labai nusilpęs, kalba gali tapti inkoherentiška. Asociacijų ryšio susilpnėjimas būna schizofrenijos, manijos epizodų ir kitų psichozinių sutrikimų arvejais.

Šveicarų psichiatras Eugenas Bleuleris (Eugen Bleuler) sukūrė žodį schizofrenija ir juo pavadino įvairius psichinius sutrikimus, kuriems būdingas asociacinio ryšio susilpnėjimas. Dėl šio susilpnėjimo dingsta ryšys tarp paprastai susijusių minčių, bendravimo, veiksmų ir emocijų, todėl elgesys pasidaro keistas, nesuvokiamas. Itin smarkus asociacinio ryšio susilpnėjimas ir elgesio, minčių bei afekto inkoherencija būdingi dezorganizuotam schizofrenijos tipui, anksčiau vadintam hebefrenija (angl. hebephrenia).

Staigūs peršokimai nuo vienos temos prie kitos dėl nenutrūkstančios ir pagreitėjusios kalbos srauto paprastai nelaikomas asociacinio ryšio susilpnėjimo atveju.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]